Stebisi skirtingais laboratorijų rezultatais

Laidoje pasiteiravus, ar gali būti, kad gaisre degė ne tik padangos, jis tikino, kad dar anksti būtų taip atsakyti.

„Sunku pasakyti, kas buvo tuose sandėliuose ir kas dar degė. Ką mes žinome, pirminiais duomenimis, degė padangos. Tos medžiagos, kurios išsiskyrė degant padangoms, yra normalu, kad jos išsiskiria.

Mums patiems keista, kodėl vienos laboratorijos rodo vienus rodiklius, kitos – visiškai kitus. Jie nesutampa jau net ne procentais, bet kartais net šimtais kartų“, – DELFI sakė meras.

Tiesa, kaip sakė Alytaus meras, jis kol kas neturi informacijos, kas anksčiau buvo laikoma tuose rūsiuose, kuriuose dabar yra vanduo.

Arnas Mazėtis, Nerijus Cesiulis

„Kol kas neturime informacijos, kas buvo laikoma rūsiuose. Mes galime prieiti tik prie tos informacijos, kuri yra viešai skelbiama. Ką mes matėme gaisravietėje, būdami ten, tai matėme, kad ten dega padangos. Kadangi ne savivaldybei priklauso patalpos, kas buvo tuose rūsiuose, tai galbūt savininkas ir galėtų atsakyti į tuos klausimus, bet, pirminiais duomenimis, degė padangos, tas visas vanduo, kuris pateko į rūsius, mes dar kartą jį naudojame ir pylėme, taip padarėme kelis ciklus, kol susikaupė tas vanduo“, – sakė N.Cesiulis.

Nebendrauja su įmonės vadovu

Meras taip pat pabrėžė, kad su įmonės vadovu bendravo labai mažai.

„Žinau, kad pirmadienį vadovas kreipėsi į miesto administraciją, į administracijos direktorių su raštu, kad jis pats gali su situacija susitvarkyti ir su tuo vandeniu gali susitvarkyti. Kaip tai darys, nenurodė, bet toks buvo jų raštas.

Tas raštas yra nusiųstas įvairioms ministerijoms, kad jos priimtų sprendimus, kaip reikia savivaldybei reaguoti. Pats aš asmeniškai nebendravau su įmonės savininku. Gaisro pabaigoje, kai jau paskelbėme, kad gaisras yra užgesintas, jis buvo priėjęs ir paklausė, kas saugos mano turtą. Aš atsisukau ir pasakiau jam, mes ne apsaugos tarnyba. Tuo ir pasibaigė mūsų pokalbis. Daugiau jis man neskambino.

Man sunku sakyti, koks bendravimas yra adekvatus, o koks neadekvatus, bet, kaip įmonės vadovas, jis būtent taip bendrauja“, – laidoje kalbėjo N.Cesiulis.

Galėjo būti laikomos cheminės medžiagos?

Paklausus, ar tuose rūsiuose galėjo būti likusių cheminių medžiagų, jis taip pat tikino, kad tiksliai atsakyti tikrai negali.

„Kol kas ne, neturiu tokių žinių. Aš girdžiu kalbų, kad galbūt galėjo būti kažkas tokio, bet pats niekada asmeniškai nebuvau tuose rūsiuose. Žmonės, seni darbuotojai, kurie dirbo tuose rūsiuose, sako lyg jos ( cheminės medžiagos) kažkada buvo laikytos, bet paskui išvežtos. Aš manau, kad šiandien mes išsiurbsime vandenį, ten ką tik prasidėjo vandens siurbimas. Iš būtent tų rūsių ir perpumpuosime. Turime netoliese esančią vieną buvusią šilumos tinklų mazuto talpą, kuri buvo paruošta mazutui, bet niekada nenaudota. Mes į ją perpumpuosime vandenį. Tada galės įeiti ekspertai ir jie pažiūrės, kas buvo tuose rūsiuose.

Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas

Kadangi mes siurbiame iš tų rūsių viską, tada supilsime vandenį į tą talpą ir jis bus persimaišęs. Tada reikia paimti mėginį ir matysime tikrąjį rezultatą. Aš netikiu, kad galėtų skirtis šimtus kartų mūsų tyrimai ir departamento tyrimai“, – sakė N.Cesiulis.

Jis taip pat atskleidė, kad dalis vandens jau yra ištekėję į Nemuną.

„Tikrai taip, nes gaisro metu pirmomis dienomis, kiek galėjo tą vandenį surinkinėjo į mūsų vieną talpyklą, bet ta talpykla nėra begalinė. Toje talpykloje dabar turime iki 30 tūkst. tonų vandens. Kiek to vandens ištekėjo – sunku pasakyti. Departamentas darė analizę ir jis pasakys, kiek nespėjo sutilpti į tą talpyklą ir ištekėjo. Mes tuos duomenis turėsime“, – kalbėjo pašnekovas.

Ramina miestiečius dėl vandens

Vis tik meras ramina, kad gręžiniuose vanduo švarus, o miestiečiai tikrai vartojo švarų vandenį.

„Yra paimti tyrimai iš daugybės artimiausių gręžinių, artimiausių vandens šulinių. Tuose vandens šuliniuose nėra užteršto vandens. Tyrimai yra geri, vandens mes praradome ne tiek daug. (…) Žinoma, šioje vietoje mes girdime labai daug nuomonių, bet aš labiausiai norėčiau tikėti ekspertų nuomone. Jie vėliau pasakys, kur tas vanduo dingo ir kaip jį išvalyti“, – kalbėjo jis.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad ir oro užterštumas iš tiesų buvo didesnis, nei skelbta, meras ragina dar palaukti.

Nerijus Cesiulis

„Bent pagal tyrimų stotelės matėme, kad kietųjų dalelių aplinkoje buvo daugiau. Ko ten dar išsiskyrė ore, kol kas chemikai mums negalėjo atsakyti. Manau, kad atsakys“, – akė jis.

Aplinkos ministras apie Alytaus gaisravietės vandens tyrimus: situacija nustebino

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako buvęs nustebintas Alytaus savivaldybės paskelbtų tyrimo duomenų apie padangų perdirbimo gamyklos gaisravietėje susikaupusio vandens užterštumą.

Pasak jo, ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo atliktųjų savivaldybės užsakymu.

„Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie. Jie ėmė mėginius visai iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių, (...) kur gaisro metu bėgo perteklinis vanduo į Nemuną ir jo išbėgo tikrai dideli kiekiai“, – žurnalistams antradienį sakė K. Mažeika.

Pasak K. Mažeikos, pagal savivaldybės gautus duomenis poveikis Nemunui jau turėtų būti matomas.

„Pagal tai, jei visas vanduo būtų toks užterštas, tai Nemune tikrai pokyčiai būtų akivaizdūs, kalbu apie negyvas žuvis ir visą kitą gyvūniją, nes tikrai koncentracijos įspūdingos. Bet tikrai nekvestionuojame, paprašėme išsamiau paaiškinti, kaip viskas buvo padaryta“, - kalbėjo K. Mažeika.

Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas

Anot ministro, jei reikės, bus atliekami papildomi po gaisro susikaupusio vandens tyrimai.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis pirmadienį paskelbė, jog savivaldybės užsakytų tyrimų duomenimis, vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija keliais šimtais kartų.

„Tyrimai rodo, kad ne tik tai cinko yra daug, bet ir kitų visų dalykų yra labai daug“, – BNS teigė meras.

Pasak N. Cesiulio, iš gaisro išbėgęs vanduo pateko į vieną iš valyklų, kuri nustojo dirbti, nes užterštas vanduo sunaikino visus mikroorganizmus.

Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį nusprendė gaisravietėje susikaupusį užterštą vandenį išpumpuoti į atskirus rezervuarus.

Ministro K. Mažeikos teigimu, išpumpavus vandenį ir užtikrinus, kad teršalai nesisunktų į gruntą, specialistai ieškos optimaliausių sprendimų dėl vandens išvalymo.

„Tai tikrai tam pritariame, ir mes kaip tik ieškojome kartu iš pradžių, kaip būtų galima tą padaryti ir, ačiū Dievui, buvo rastas sprendimas. Ateityje žiūrėsime patį efektyviausią būdą, nes pradžioje buvo pradžioje buvo siūloma vandenį valyti už 1,5 mln. eurų, vėliau atsirado įmonė, kuri siūlė už 1, 5 šimto tūkstančių eurų, tai vėlgi yra įvairių klausimų, kiek žmonių, kiek įmonių, kas nori iš to užsidirbti ar pasipelnyti, bet turime priimti maksimalius sprendimus, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir patektų švarus į Nemuną, kad nepadarytų žalos“, – antradienį kalbėjo ministras.

Pasak jo, pramoninė teritorija, kurioje įsikūrusi gaisro nuniokota padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“, užteršta jau istoriškai – dar 2004 metais atlikti grunto tyrimai rodė 80 kartų normas viršijančią taršą.

Aplinkos apsaugos ministerija penktadienį išplatintame pranešime teigė, kad siūlomos galimybės užterštą vandenį išleisti labai mažais kiekiais, kurie nepakenktų biologinio valymo sistemai, leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą ir išvalius palaipsniui perduoti į biologinio valymo pradžią.

Šie galimi sprendimai pasiūlyti, atsižvelgus į užterštojo vandens laboratorinių tyrimų, kuriuos atliko Aplinkos apsaugos agentūra, rezultatus.

Tačiau N. Cesiulis sako, kad rekomenduojamais kiekiais leidžiant užterštą vandenį, tai užtruktų apie trejus metus.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.