„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, biudžetas, be naujų pasiūlytų mokesčių, būtų gal net „mažesnė blogybė“.
O už kalbas apie naujus mokesčius politikus jau nubaudė rinkėjai: naujausi reitingai rodo, kad visuomenė bene visada į šiuos pakeitimus žvelgia nemaloniai.
Prognozuoja, kad pasirinks lengviausią kelią
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas DELFI sakė, kad gal net būtų geriau, jei kitų metų biudžetas būtų priimtas be dabar Vyriausybės siūlomų naujų mokesčių. Tai, pašnekovo teigimu, būtų mažesnė blogybė, nei paskutinę naktį priimami absoliučiai visuomenei nepristatyti planai.
„Galbūt būtų mažesnė blogybė, negu su mokesčiais. Išaugtų grėsmė neturėti biudžeto pertekliaus kitais metais ar net turėti šiokį tokį deficitą. Bet, turint omenyje, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augo greičiau, nei buvo prognozuota, bus sukauptas papildomas rezervas – viršplaninės pajamos, labai tikėtina, bus sugeneruotos.
Gal tai – mažesnė blogybė, negu būtų pakartotos naktinės mokesčių reformos pamokos, užlipta ant to paties grėblio antrą kartą ir paskutinę minutę priimta daug nepopuliarių ir skubotų sprendimų, kurie galimai išbalansuotų tiek vartotojų, verslo lūkesčius, tiek atsilieptų pačiai ekonomikai“, – situaciją vertino jis.
Ekonomisto teigimu, skubiai paskutinę galimą akimirką priimti mokestiniai pakeitimai tik išgąsdintų visuomenę.
„Dabar grėsmė labiau kyla ne ilgalaike ir struktūrine biudžeto subalansavimo ir viešųjų finansų prasme, bet bendrąja prasme – dėl gana vangaus reformų vykdymo, programos nevykdymo, įvairių iniciatyvių atsiradimo paskutinę minutę. Vartotojas ir verslas išgąsdinti dėl skubotų sprendimų, tai gali būti interpretuota kaip panikos elementas, labiau mąstant, dėl ko ta panika galėjo kilti; žmonės gali prieiti prie išvados, kad kažkas tikrai negerai su visa šalies ekonomika ir viešaisiais finansais“, – DELFI kalbėjo ekonomistas. Jis tikino, kad pasitikėjimas gali sumažėti, dėl to ir šešėlis, tikėtina, nesitrauks.
„Be pasitikėjimo gerovės valstybės mes nesukursime“, – teigė Ž. Mauricas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas vardijo tris galimus šios situacijos scenarijus.
„Vienas – bandymas priimti tokį biudžetą, šiek tiek prieštaraujant fiskalinės drausmės principams, pasakius, kad nauji mokesčiai atidedami šiek tiek vėliau, gal nuo pavasario ar kitų metų vidurio. Kitas variantas, apie ką ir Prezidentūra buvo užsiminusi, – nepriimti biudžeto ir gyventi pagal 1/12 principą“, – kalbėjo ekonomistas.
„O trečias variantas – karštligiškai būtų bandoma ieškoti priemonių, kaip galima tą biudžetą subalansuoti, ir paskutinėmis minutėmis būtų priimti sprendimai. Gali būti net visiškai kraštutiniai sprendimai priimti – padidintas vienas ar kitas tarifas. Gali būti priimti tokie sprendimai, apie kuriuos dabar net nėra diskutuojama“, – kalbėjo Ž. Mauricas. Vienas iš galimų pasiūlymų tokiu atveju būtų akcizų arba net PVM didinimas.
„Visi variantai yra galimi“, – sakė jis. Paprašytas įvardyti, koks scenarijus yra realiausias, Ž. Mauricas teigė, kad greičiausiai bus nueita lengviausiu keliu.
„Jei matys, kad tikrai trūksta pinigų, bus pasirinktas trečias kelias – arba akcizai didinami, arba NPD didinamas, o gal net visai sustabdytas ar didinamas mažiau, nei buvo žadėta, bet visgi tų naujų mokesčių nesiryš priimti. Ypač kalbant apie automobilių taršos mokestį. Būtų blogai pasitikėjimo prasme, strateginės drausmės prasme; kam tada reikia kalbėti apie mokesčių reformas, jei atėjus laikui svarstyti biudžetą viskas verčiasi aukštyn kojomis. Gali atsitikti dalykų, kurie nebuvo prognozuoti“, – DELFI sakė Ž. Mauricas.
Neatmeta nė vieno scenarijaus
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen DELFI sakė, kad opozicija nepalaikys naujų mokestinių pakeitimų.
„Mūsų pozicija yra nepalaikyti naujų siūlomų mokesčių: tiek NT, tiek bankų mokesčio, tiek automobilių taršos mokesčio – tokio, koks dabar yra suformuluotas. Nes jis niekaip nėra nukreiptas į taršos mažinimą, tai tik naujas, papildomas lėšų šaltinis į biudžetą“, – situaciją vertino parlamentarė.
Jos teigimu, ne tik naujų mokesčių planų turinys netinka opozicijai, bet ir šių pasiūlymų pristatymo procesas.
„Pagrindinė kritika yra susijusi ne tik su tuo, kad didinami mokesčiai ar siūloma naujų, o su tuo, kad žmonėms nėra galimybės jiems pasiruošti. Planuojama, kad siūlomi mokesčiai įsigalios nuo sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad visos gyventojų grupės, kurios bus paliestos šių mokesčių, turės ypač greitai prisitaikyti ir reaguoti. Vertindami šios dienos šešėlio mastus, manome, kad tikėtina, jog tai tik pagilins labai opią problemą – šešėlį“, – DELFI sakė V. Čmilytė-Nielsen ir pridūrė, kad neigiamas aspektas bus tikrai nemažas.
„Mokesčių bazės didinimas turėtų būti iš anksto pristatytas, duotas terminas žmonėms susiplanuoti išlaidas, pajamas, pasiruošti pokyčiams mokestinėje srityje. Dabar mes matome visiškai priešingą procesą“, – situaciją vertino politikė.
Paklausta, ar gali būti, kad kitų metų biudžete nauji mokesčiai taip ir neatsiras, parlamentarė nesiryžo prognozuoti.
„Visaip gali būti, bet, sakyčiau, kad Vyriausybės labai svarbus žodis yra, nelygu, kaip jie reaguos į tuos pataisymus, ateinančius iš Seimo. Tikrai dabar situacija labai įtempta. Valdančioji dauguma yra trapi, susiskaldžiusi. O koks bus biudžeto likimas, mes pamatysime artimiausiomis savaitėmis, bet tikrai neatmetu nė vieno scenarijaus“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen priminė dar ketvirtadienį Seimui pristatytus, bet po pateikimo atmestus pasiūlymus: mažinti PVM, kad ir 1 procentiniu punktu, norint kovoti su piktybiniu mokesčių mokėjimo vengimu, taip pat atsisakyti išimties, leidžiančios teikti mokestinius pakeitimus kartu su biudžetu, kai iki jų įsigaliojimo lieka mažiau nei 6 mėnesiai.
Balsuos sukandę dantis
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) narys Jurgis Razma teigė, kad nepamena tokio chaotiško mokestinių įstatymų pakeitimų pateikimo.
„Net ir kriziniu laikotarpiu tų mokestinių pataisų buvo mažiau“, – DELFI sakė J. Razma.
„Į tuos visiškai naujus mokesčius žiūrima kritiškai vien dėl to, kad konstitucine prasme negalima naujų mokesčių priimti labai skubiai. Ir dėl paties parengtų projektų turinio yra daug abejonių“, – kalbėjo parlamentaras.
J. Razma teigė, kad Tėvynės sąjungos frakcija turėtų pritarti, kad būtų didinami alkoholio ir tabako akcizai. „Kasmet daroma, tai nieko ypatingo“, – sakė jis.
„Tarp pateiktų pasiūlymų yra tokių, kurie kelia daug abejonių“, – kalbėjo parlamentaras. Pridūrė, kad klausimų kelia ne tik jų skuba, bet ir pats turinys.
Paklaustas, ar gali atsitikti taip, kad visuomenei pristatytų mokestinių pasiūlymų kitų metų biudžeto projekte gali nelikti, J. Razma sakė tikintis, kad valdantieji balsuos sukandę dantis.
„Aš greičiau prognozuoju, kad kai kurie įplaukas didinantys mokestiniai siūlymai nebus patvirtinti, didesnė tikimybė, kad valdantieji balsuos už biudžetą, vaizduodami, kad jis yra neva subalansuotas. Bet tuo atveju išlieka didelė tikimybė, kad jis bus patvirtintas deficitinis ir neatitiks fiskalinės drausmės įstatymo. Bet juk galima vaizduoti ir kalbėti, kad ir be tų priimtų projektų viskas yra neva gerai. Nebalsuodami už biudžetą valdantieji nenorėtų parodyti, kad nebėra valdančiosios daugumos. Manau, kad dantis sukandę balsuos, kad ir kaip susiklostytų“, – DELFI sakė J. Razma.
Spręs Vyriausybė
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigė, kad biudžeto projektą jie palaikys, jei Vyriausybė į planus įtrauks duotus pažadus.
„Mūsų pozicija dėl biudžeto tokia – mums yra galimybė balsuoti už biudžetą, jei bus įvykdyti pažadai, kurie buvo duoti viešojo sektoriaus darbuotojams, – mokytojams, dėstytojams, medikams, kultūros darbuotojams. Turint omenyje, kad ir tarp statutinių tarnautojų prabanga netrykšta“, – kalbėjo parlamentaras.
J. Sabatausko teigimu, labai keista, kad Vyriausybės pasiūlytos mokestinės naujienos buvo atmestos valdančiųjų balsais.
„O paskui patys teikia labai panašius, bet vis tiek kitokius pasiūlymus“, – teigė Seimo narys.
Jis taip pat priminė siūlymą, kad su biudžeto pateikimu mokestinius pakeitimus galėtų siūlyti tik Vyriausybė, taip būtų užtikrintos biudžetui reikalingos lėšos.
Jo teigimu, visus galimus scenarijus turi įvertinti Vyriausybė ir pagal Seimo sprendimus koreguoti pasiūlymus.
„Jeigu nebus priimti mokestiniai įstatymai, reikia įvertinti, kokios pajamos bus negautos. Atitinkamai turės būti paredaguota. Kai Seimas apsvarstys biudžetą ir jis grįš į Vyriausybę, turės būti koreguojamas“, – DELFI sakė J. Sabatauskas.
DELFI primena, kad Prezidentūrai prabilus apie tai, jog prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras S. Skvernelis yra aptarę ir galimybę nepatvirtinti kitų metų biudžeto, automatiškai gyvenant pagal 1/12 principą, situaciją plačiau pakomentavo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Jis teigė, kad tokiu atveju „nedidėtų nei vaiko pinigai, nei indeksuojamos pensijos, nei neapmokestinamas pajamų dydis“.
