Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas.

51 metų Mustafa al Hawsawis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane, o vėliau laikomas įvairiose JAV bazėse. Amerikiečiai teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu vyras kalinamas JAV Gvantamo bazėje.

M. al Hawsawio advokatų skunde teigiama, kad į Lietuvą jis galėjo būti atgabentas 2005 metų vasarį arba spalį, o išgabentas 2006 metų kovą.

Lietuvos prašymu Strasbūro teismas kelis kartus nukėlė terminą pozicijai pateikti.

Iš pradžių buvo numatyta, kad lietuviai atsakymus atsiųs rugpjūtį, vėliau terminas pratęstas iki spalio 31 dienos, o neseniai patenkintas prašymas terminą nukelti iki lapkričio 29 dienos.

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė BNS sakė, kad ilgesnio termino paprašė, nes neseniai grįžo iš motinystės atostogų ir turėjo iš naujo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Tai jau antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę konstatavo, kad Lietuvoje amerikiečiai slapta kalino kitą Saudo Arabijos pilietį Abu Zubaydah.

Teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuos pinigus Vyriausybė atidėjo į depozitinę sąskaitą.

Lietuvos Vyriausybės atstovai pirmojoje byloje laikėsi pozicijos, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Vyriausybė tikino, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Lietuvoje dėl spėjamo CŽA kalėjimo taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, jame įtarimai niekam nėra pateikti. Prokurorai yra atmetę advokatų prašymus M. al Hawsawiui suteikti nukentėjusiojo statusą.