Zelenskis ieško taikos galimybių

Laidoje „DELFI diena“ Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas tikino, kad į mintis, ypač, kurios liečia Vladimirą Putiną, labai svarbu įsiklausyti.

„Jis (V. Putinas) pradėjo karą Donbase, dėl jo kaltės žuvo 13 000 žmonių, mano bendrapiliečių. Mano nuomone, kelio atgal nėra. Jis – mano priešas. Vienintelis ir svarbiausias priešas šioje Žemėje. Noriu, kad jis kaip įmanoma greičiau iškeliautų Anapilin“, – interviu sakė režisierius.

„Tai mintys žmogaus, kuris gyvenime išgyveno labai rimtus iššūkius. Tos mintys yra patvirtintos visais jo darbais ir išgyvenimais. Į tas mintis reiktų įsiklausyti, ypač, kas liečia mintis apie prezidentą Vladimirą Putiną. Tai turbūt labai aiškiai signalizuoja, kad Rusija ir Ukraina, nepaisant visų diplomatinių manevrų, toliau yra civilizaciniai kultūriniai priešininkai. Kultūriškai ir tapatybės prasme Rusijai grįžti į Ukrainos gyvenimą bus labai sudėtinga. Rusija turbūt tai supranta.

Arnas Mazėtis, Laurynas Kasčiūnas, Linas Kojala

Žinoma, tai veikia ir dabartinio Ukrainos prezidento Zelenskio, kuris dabar ieško tam tikros taikos galimybių, manevro laisvę ir siaurina ją. Pastebime tendenciją, kad jis prieš kurį laiką paskelbė, kad pritaria Šteinmejerio formulei, kuri turi daug niuansų ir kelia daugybę klausimų. Iš karto po to paskelbimo jo populiarumas Ukrainoje krito apie 10 procentų. Tai jau yra iššūkis, nes dalis visuomenės nori baigti karą ir nori taikos, o kita dalis supranta, kad taika gali turėti savo kainą. Ta kaina gali būti ir teritorinis vientisumas, ir valstybės nepriklausomybė“, – DELFI tikino L.Kasčiūnas.

„Atsiskyrėme nuo pelkės“

Interviu metu režisierius taip pat sakė, kad „per penkerius metus po įvykių Maidane mes atsiskyrėme nuo pelkės.“

„Žiūrint globaliai, iš strateginės pusės, labai norėčiau, kad taptume stiprūs, kad Ukraina atsikratytų silpnos valstybės vaidmens ir nebesielgtų kaip elgeta solidžių giminaičių gimtadienio puotoje. Jūs turite mums padėti tapti stipriais ir išspręsti vidaus problemas, kad galėtume labiau priartėti prie Europos. Visų pirma – sistemines: kova su korupcija, pilietinės visuomenės ir socialinių institutų sukūrimas, vyriausybinių institucijų reforma.

Per penkerius metus po įvykių Maidane mes atsiskyrėme nuo pelkės, kuri vadinama Rusijos Federacija, ir judame Europos Sąjungos link. Tam tikrą kelio dalį jau įveikėme, tačiau eiti liko nemažai. Pasiekėme vos pusiaukelę. Mes tik iš dalies europiečiai. Kitą mūsų mąstysenos pusę sudaro senas, prosovietiškas mentalitetas“, – kalbėjo O. Sencovas.

Ukrainos laukia iššūkiai

Laidoje „DELFI diena“ taip pat dalyvavęs Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala tikino, kad šiuo metu labai svarbu stebėti, ką darys Ukrainos prezidentas Zelenskis.

„Apsikeitimas kaliniais buvo turbūt tas žingsnis į priekį, kurio tikėjosi Zelenskis kaip impulso tolesniam situacijos Donbase sprendimui. Tiesa, dabar matome, kad susitarimas stringa. (…) Tai tik įrodo, koks kompleksinis klausimas laukia Zelenskio. Galima sakyti, kad jis beveik veržiasi pasiekti rezultatą, nes tas populiarumas, kuris vis dar tebėra aukštas, jis gali dar labiau kristi, nesant rezultatams. Tai sukelia didelių problemų, ar nebus paaukota per daug. Dabar atrodo, kad skubama dėl rezultato padaryti dalykus, kurie ilgainiui Ukrainai gali sukurti tai, ko, ko gero, ir nori Rusija – inkarą, turiu omenyje, Donbasą, kuris neleistų šaliai bent jau taip lengvai integruotis į euroatlantines struktūras.

Linas Kojala

Vieni sako, kad viskas, Maidanas yra tas civilizavinis lūžis, nebėra kelio atgal. Mes niekada nebebūsime broliais, kaip buvo giedama pačioje Maidano pradžioje. Kiti sako, kad tas korupcijos liūnas, politikų negebėjimas pateisinti lūkesčių, oligarchų stiprios pozicijos. Visa tai palieka Ukrainą toje sistemoje, kuri yra artimesnė Rusijai, o ne Vakarų Europai. Žinant, kaip Vakarų Europa yra pavargusi, jai nesiseka plėstis į Balkanus, jei kalbėtume apie Europos Sąjungą. Taigi turbūt, kad ir Ukrainai sunku tikėtis artimiausiu metu atvertų durų. Turbūt ilgainiui tai stiprins Rusijos pozicijas, o Rusija visada yra šalia“, – svarstė L. Kojala.

Trukdo oligarchų klanas

Tuo tarpu L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad dar nėra aišku, kas stovi už Zelenskio.

„Aš manau, kad kultūrine ir civilizacine prasme skyrybos tarp Ukrainos ir Rusijos yra įvykusios. Tą reikėtų fiksuoti. (…) Sutinku su tuo, kad Ukrainoje vis dar yra žaidimo taisyklės, kai oligarchai vis dar yra tie pagrindiniai žaidėjai. Po Maidano pasikeitė žaidėjai, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios. Pačios savaime žaidimo taisyklės pririša Ukrainą prie Rytų erdvės. O mes žinome, kad geriausias Rusijos eksportas yra korupciniai ryšiai.

Dar nėra visai aišku, kokia yra Zelenskio darbotvarkė, kas už jo stovi. Jis turi žinoti vieną paprastą dalyką, ką parodė ir Porošenkos prezidentavimo laikai, ukrainiečiai prezidentui pasitikėjimo kreditą duoda nuo metų iki metų ir keturių mėnesių, kai nebus apčiuopiamų rezultatų, jo reitingai pradės smukti žemyn. Jam liko pusė metų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Anot L. Kojalos, tik bendradarbiavimas su Vakarais gali užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą.

„Ukraina puikiai supranta, kad Vakarai yra bet kuriuo atveju stipriausias aljansas, koks tik buvo susikūręs kada nors istorijoje. Tik bendradarbiavimas su juo gali užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą. Bėda ta, kad šiandien parama Ukrainos saugumui ir kalbėjimas apie karinį, finansinį jos dėmenį yra susietas su apkaltos procesu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuolatos eskaluojama per klausimą, ar Donaldas Trumpas nebuvo sustabdęs paramos 400 milijonų dolerių tiekimo Ukrainai tol, kol Ukraina nepažadėjo, kad nepradės tyrimo prieš galimą Donaldo Trumpo oponentą būsimuosiuose prezidento rinkimuose“, – kalbėjo L. Kojala.