Policija ketvirtadienį atvežė iš JAV pargabentą buvusią teisėją ir parlamentarę Neringą Venckienę į Kauno apylinkės teismą. N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.

Anot prokuratūros, N. Venckienei išvykus iš Lietuvos, jai buvo skirtas suėmimas už akių, todėl praėjusios savaitės trečiadienio vakarą grąžinus įtariamąją į šalį suėmimas turi būti paskirtas iš naujo. N. Venckienė buvo pargabenta į Lietuvą trečiadienio vakarą. Pareigūnai be teismo sprendimo gali būti apriboję jos laisvę 48 valandas.

Įtariamosios advokatė Sonata Žukauskienė teigia, kad ji kaltės nepripažįsta ir prašys vietoje suėmimo skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už N. Venckienei inkriminuojamus nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo. N. Venckienė trečiadienį vakare buvo pargabenta į Lietuvą ir yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Ji iš šalies išvyko 2013 metais, o Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 metų pradžios.

Klasikinės moralinės panikos pavyzdys

Laidoje „DELFI diena“, pasiteiravus, kodėl visą šią ekstradiciją gaubė toks slaptumas, M.Šupa teigė, kad viena iš priežasčių – noras, kad situacija, kokia buvo prieš 10 metų, neprasidėtų.

„Žiūrint, kas yra slaptumas, o kas yra tam tikros procedūros, kurios gali užtikrinti nuo audringos visuomenės reakcijos, atsižvelgiant, kas vyko prieš 10 metų. Tai galima traktuoti kaip slaptumą, kita vertus, galima nagrinėti šaknis, kas lėmė tą norą apsisaugoti ir norą neeskaluoti tos informacijos.

Maryja Šupa

Jeigu mes pasižiūrėsime į istorinius įvykius, tai visa istorija, susijusi su Drąsiaus Kedžio, Neringos Venckienės ir visų kitų susijusių asmenų, yra klasikinis moralinės panikos atvejis. Tai įvyksta tuomet, kai vyksta kažkas netipinio. Viskas prasidėjo nuo skyrybų bylos, kuri skyrėsi nuo kitų panašių skyrybų bylų, nors tai vyksta ir dažnai, bet toji byla buvo labai neįprasta. Buvo pirminis įvykis, kuris tampa eskaluojamas, o vėliau tęsiasi daugybė tolimesnių procesų. Tuomet, kai įvykis dažnai minimas ir medijose, įvyksta amplifikacija. Vienas nedidelis įvykis tampa labai stipriai aptarinėjamas ir tiražuojamas, sukyla tam tikra visuomenės dalis ir reakcija, visuomenė tarsi susirūpina“, – laidoje sakė kriminologė.

Mokslininkė taip pat analizavo, kad šis atvejis labai nemažai pasako ir apie pačią visuomenę.

„Šiuo atveju tas pedofilijos momentas, įtarimai reikšmingai prisidėjo prie visuomenės reakcijos. Jeigu pasižiūrėtume į moralinės panikos atvejus pasaulyje, tai pedofilija yra vienas iš tų aspektų, kurie gali sukelti labai stiprią reakciją, grėsmės ir pavojaus jausmą. Auditorija gali tapatintis su auka ir čia nėra svarbu, ar vyksta teisminis procesas, tiesiog vyksta identifikacinis procesas su auka.

Kyla baimė tapti auka, kuri persiduoda visuomenės nariams. Tai sukelia audringą reakciją, dėl to žmonės taip aktyviai komentuoja, tai vėliau sukelia norą kažko imtis ir politinių sprendimų priėmėjams, kad visuomenė būtų nuraminta, kad visuotinai suvokiamas pavojus praeitų. Tada toliau gali kilti spaudimas iš politikų, pavyzdžiui, įstatymų griežtinimas.

Neringa Venckienė Kauno apylinkės teisme
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Pats atvejis tikrai yra labai netipinis. Tai nėra ta situacija, kuri įvyktų dažnai. Skyrybos vyksta ir šiuolaikinėje visuomenėje dažnai, bet šiuo atveju netipiški yra tie kaltinimai pedofilija, kurie buvo susiję su skyrybų byla, su santykių aiškinimųsi. Skyrybų atvejais tai nėra dažnas reiškinys. Jeigu pažiūrėtume į nusikaltimus, daromus prieš vaikus, ypač seksualinius nusikaltimus, tai jie yra reti atvejai, bet labai sudėtingi.

Dažnai visuomenė iš tokio vieno įvykio gali daryti išvadą, kad tai yra visuotinė grėsmė, kad tai dažnas ir paplitęs įvykis, tai yra neteisinga, kai netipinis įvykis tampa matomas kaip tipinis pavojus. Tai paverčia jį labai reikšmingu, taip stipriai sudirginančiu. Kai netipiniam įvykiui priskiriami tipinio įvykio bruožai – tuomet nėra gerai“, – svarstė kriminologė.

Žmonės ieškos aukos

Kaip tikina M.Šupa, gali būti, kad dalis visuomenės vėl nesąmoningai ieškos, su kuo tapatintis. Viena iš aukų gali būti pati N.Venckienė, bent jau visuomenės akyse.

„Žvelgiant iš moralinės panikos pusės, auka yra tas asmuo ar vaizdinys, su kuriuo tapatinasi susirūpinusi visuomenė. Negalime tiksliai prognozuoti, galime tik spėti, kad kažkuri visuomenės dalis galės tapatintis su ponia Venckiene. Greičiausia, tai nebus taip stipriai išplitę ir tokio masto reikšmės, kaip tuo metu, kai visuomenė tapatinosi su vaiku, kuriam kilo grėsmė.

Kita vertus, kiek tai gali turėti atspindžio politiniuose procesuose, nes prieš 10 metų mes matėme, kaip toji moralinė panika tapo politiniu tramplynu. Tai nebuvo tik visuomenės spaudimas egzistuojantiems politikams, bet tai taip pat padėjo susikurti naujam politiniam dariniui ir jam dalyvauti Seimo rinkimuose. Dabar irgi matome įdomią situaciją, nes Seimo rinkimai vyks kitais metais. Gali būti, kad šis įvykis, nors ir nesukels didelės moralinės panikos, bet bus kaip politinio kapitalo užtikrinimo priemonė. Pamatysime viską eigoje“, – sakė N.Šupa.

Svarbus medijų vaidmuo

Pasiteiravus, kas įdomiausia šioje situacijoje, ji tikino, kad labai smalsu, kaip į situaciją reaguos medijos.

„Man įdomiausias medijų vaidmuo. Tas momentas, kai medijos tarsi tampa aidų kambariu. Viena vertus, yra tas pirminis įvykis, apie kurį praneša medijos, o tik vėliau yra visuomenės reakcijos. Tuomet atsiranda labai daug komentarų, klikų, pareiškimų... Medijos tai publikuoja, atliepia ir panaudoja tam, kad, viena vertus, atspindėtų auditorijos lūkesčius, kita vertus, kad kurtų savo informacinį kapitalą. Tai, kiek medijos prisideda prie tolimesnių procesų, galima sakyti, kad medijos ir nekuria tiesioginio spaudimo politikams, bet nuolatinis aidėjimas ir situacijos eskalavimas gali turėtų politinių padarinių, kurių negalima prognozuoti iš anksto. Medijos tikrai turi tą vaidmenį.

Maryja Šupa

Kitas įdomus aspektas yra tai, kas vyksta šio rato paskutinėse grandyse, kai kyla spaudimas teisėsaugai ir kyla spaudimas griežtinti įstatymus, socialinę kontrolę, sankcijas. Po šio atvejo eskalavimo praeityje, buvo kilusios iniciatyvos griežtinti bausmes už seksualinius nusikaltimus be kažkokio argumentuoto motyvavimo, kokia yra reali seksualinių nusikaltimų situacija Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

Prokuroras prašo Venckienę suimti dviems mėnesiams

Prokuroras Darius Jakutis sako prašantis suimti dviems mėnesiams iš JAV pargabentą buvusią teisėją ir parlamentarę Neringą Venckienę, sprendimą teismas turėtų priimti penktadienį.

Anot prokuroro, šis laikas būtų reikalingas tyrimo procedūroms pabaigti, t.y. galimybės įtariamajai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tenkinti prašymus, tačiau patį tyrimą jis sako galintis atlikti ir per trumpesnį terminą.

„Matau grėsmę, nes žmogus daugiau kaip 6 metus slapstėsi ir gali tai daryti vėl“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė prokuroras.

Anot jo, N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.

Kaip žurnalistus informavo Kauno apylinkės teismo atstovė Indrė Cvilikaitė, Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės skelbs penktadienį.