Po STT tyrimo Aplinkos ministerijoje sujudimas: ar visuomenei bus atvertas Karbauskio miškas?

Po DELFI tyrimo apie įstatymo spraga pasinaudojusį ir mišką Molėtų rajone užsitvėrusį Kauno mero sūnų Šarūną Matijošaitį STT atliko teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Ir pareigūnai priėjo išvadą, kad dabartiniai teisės aktai leidžia piktnaudžiauti tveriant tvoras miške. Aplinkos ministerija ketvirtadienį žurnalistus informavo, kokių priemonių ketina imtis, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui.

Sudarytos sąlygos piktnaudžiauti

Spalio viduryje DELFI rašė, kad prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto tarybos nario Š. Matijošaičio stovyklavietė „Bebrusynė“. Stovyklautojai pastebėjo, kad jie nebegali patekti į mišką prie ežero, nes miške atsirado tvora. DELFI išsiaiškino, kad tvorai gautas leidimas tik todėl, jog miške būtų galima laikyti danielius. Tačiau šių laukinių gyvūnų iki šiol nėra.

Ta pačia įstatymo išimtimi naudojasi ir Seimo narys bei „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, turintis sklypą ir rezidenciją Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, prie Kauno marių.
Iš pradžių sklypo savininkas gavo savivaldybės leidimą tverti mišką, bet, kaip ir Š. Matijošaičio atveju, miške neatsirado danielių. Tai pastebėję žurnalistai informavo aplinkosaugininkus ir galiausiai savivaldybė panaikino leidimą tverti mišką. Tai reiškė, kad R. Karbauskio kontroliuojama įmonė būtų turėjusi pašalinti tvorą iš miško ir jame vėl būtų galėję lankytis žmonės. Tačiau galiausiai laukinių žvėrių aptvare atsirado ir leidimas buvo atnaujintas.

Po DELFI tyrimo STT atliko antikorupcinį vertinimą. Apie jo rezultatus ji visuomenę informavo antradienį.

„Vertinimo metu nustatyta, kad institucijoms, kurios priima sprendimus dėl asmenų lankymosi miškuose ir saugomose teritorijose apribojimų, sudaryta per didelė diskrecijos teisė, todėl įstatymo nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos dviprasmiškai“, – teigiama STT išplatintame pranešime.

Kaip teigė STT atstovai, teisės aktai sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nėra pakankamai reglamentuota. STT manymu, toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas asmenims pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai apriboti visuomenės teisėtus interesus lankytis miškuose ir saugomose teritorijose.

„Toks neapibrėžtumas, antikorupciniu požiūriu, gali būti rizikingas ir sudaryti sąlygas nepagrįstiems ir neobjektyviems sprendimams, pvz., palankiems siauroms interesų grupėms, priimti“, – rašoma STT pranešime.

Antikorupcinis vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai, ši per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.

Kaip reaguos į STT tyrimą, Aplinkos ministerija dar nežino

Ketvirtadienį aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atstovas spaudai Justas Jaskonis perdavė Aplinkos ministerijos poziciją, ką konkrečiai bus siūloma keisti.

„Aplinkos ministerija ne tik mato problemą šiais klausimais, bet ir yra pateikusi teisės aktų pakeitimų galimiems piktnaudžiavimo atvejams užkardyti. Ar reikia papildomų priemonių, kaip jau minėta, bus sprendžiama kompleksiškai įvertinus visus aspektus: tiek galiojančią teisinę bazę, tiek jau šiuo metu naujai priimtus teisės aktų pakeitimus, tiek ir rengiamus bei svarstomus minėtus teisės aktų pakeitimus“, – teigiama DELFI atsiųstame atsakyme.

Ir tęsiama toliau: „Dėl laukinių žvėrių aptvarų saugomose teritorijose pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 6 d. priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, įsigaliosiantis 2020 m. sausio 1 d., numatys draudimą draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Kitaip tariant, aptvarai galės būti įrengiami tik saugomų rūšių ir buveinių tvarkymo tikslais bei turės būti numatyti ST planavimo dokumentuose.“

Taip pat Aplinkos ministerija aiškino, kad ji jau yra parengusi tam tikrus pakeitimus, kurie turėtų padėti spręsti esamą situaciją.

„Dėl laukinių žvėrių aptvarų įrengimo pažymėtina, kad yra parengtas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LGĮ projektas), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 2019 rugpjūčio 28 d. LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi griežtesni Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus panaikinimo pagrindai, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Pagal Aplinkos ministerijai pateiktą informaciją žinoma, kad, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatomis, asmenys, gavę leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptveria tam tikras teritorijas miške, įrengia aptvarus ir voljerus, tačiau miško plotas būna neproporcingai didelis laikomų gyvūnų kiekiui ir šių gyvūnų gyvybiniams poreikiams tenkinti (t. y. dideliame aptvertame plote laikoma labai mažai gyvūnų arba jie iš viso nelaikomi). Todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimą minėtų taisyklių nuostatomis ir reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptvėrus mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų.

LGĮ projekte nustatomi Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimo panaikinimo pagrindai, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptvėrus miško žemę ir juose 1 metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai arba laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse; ir, kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptvėrus miško žemę ir per 1 metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Kaip aiškino ministerijos specialistai, priėmus LGĮ projektą ir iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jose bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete.

„LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad prieš panaikinant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl priežasties, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptvėrus miško žemę ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių terminas. Nustačius tokius Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kai aptveriama miško žemė, galiojimo panaikinimo pagrindus, bus užtikrinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata dėl fizinių asmenų teisės laisvai lankytis miškuose“, – dėstoma ministerijos pozicija.

Tačiau konkrečių žinių dėl STT atlikto tyrimo ministerija kol kas neturi. Dar nėra aišku, kas bus siūloma.

„Aplinkos ministerija šiuo metu negali nurodyti konkrečių priemonių dėl STT išvadoje pateikiamų siūlymų dėl asmenų lankymosi miške ribojimų įgyvendinimo, nes tam reikalinga sistemiška ir išsami viso šiuo metu galiojančio asmenų lankymosi miške reguliavimo analizė, ypač įvertinant tai, kad sprendžiant šį klausimą būtina užtikrinti balansą tarp viešųjų interesų ir Konstitucijoje įtvirtintos privačios nuosavybės apsaugos. Kaip ir STT išvadoje prašoma Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija per 2 mėnesius išanalizuos nurodomas teisės aktų taikymo problemas ir raštu informuos STT apie numatomus keisti teisės aktus“, – rašoma DELFI atsiųstame atsakyme.