„Šiandien bus atliekami proceso veiksmai ir bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Konkrečių proceso veiksmų ji neįvardijo.
N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė BNS ketvirtadienį sakė, kad prokurorai planavo įtariamosios apklausą.
Prokuroras: kardomoji priemonė priklausys nuo įtariamosios pozicijos
Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis, N. Venckienės apklausa vyks „kaip įmanoma greičiau“.
Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar bus prašoma ją suimti.
„Bus sprendžiama eiliškumo tvarka: pirmiausia mes turime išsiaiškinti įtariamojo poziciją tyrimo atžvilgiu ir visus kitus dalykus, todėl neužbėkime įvykiams už akių“, – kalbėjo prokuroras.
„Kardomosios priemonės parinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir nuo pozicijos įtariamojo byloje, jos mes šiuo metu nežinome“, – pridūrė jis.
Pasak prokuroro, dėl kardomosios priemonės turėtų būti kreiptasi pagal ikiteisminio tyrimo vietą, tai yra, į Kauno apylinkės teismą, tačiau nėra aišku, ar šis teismas dėl kardomosios priemonės galėtų spręsti.
N. Venckienė yra dirbusi Kauno apygardos teismo teisėja, o prieš tai teisėjavo Kauno rajono apylinkės teisme.
„Tai spręsis, kai bus kreiptasi į teismą ir tai yra prerogatyva teismo spręsti, jeigu jis turės pagrindų nušalinimams ar panašiems dalykams“, – sakė D. Jakutis.
Prokuratūra ketina pateikti įtarimus N. Venckienei dėl keturių įtariamų nusikaltimų – sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei, smūgio policijos pareigūnui, teismo sprendimo nevykdymo ir trukdymo antstoliui.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo.
N. Venckienei panaikinti kaltinimai dėl tvirkinimo ir neteisėto informacijos rinkimo.
Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna žurnalistams trečiadienį teigė, kad ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą.
Jis taip pat pridūrė, kad yra galimybė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į užsienio valstybę dėl naujų įtarimų.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams nekomentavo, kiek įtarimų N. Venckienei panaikinta dėl Lietuvos ir JAV teisinės sistemos skirtumų, o kiek dėl galimų prokurorų klaidų.
„Aš manyčiau, gal vėliau mes atsakysime jums į šitą klausimą“, – kalbėjo prokuratūros vadovas.
Iš Varšuvos – automobiliu
N. Venckienė į Lietuvą buvo pargabenta trečiadienio vakarą.
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad iš Čikagos įtariamąją skraidinęs lėktuvas apie 14.00 val. (15.00 val. Lietuvos laiku) nusileido Varšuvos oro uoste.
Iš ten ji išvežta Lietuvos policijos automobiliu. N. Venckienė Lietuvos sieną kirto apie 20 val., o dar po maždaug dviejų valandų buvo atgabenta į Kauno tardymo izoliatorių.
Pasklidus žiniai apie buvusios teisėjos ir parlamentarės parvežimą, Lietuvos teisėsauga iš pradžių atsisakė nurodyti, kada ji bus pargabenta.
Generalinis prokuroras E. Pašilis sakė, kad „prokuratūra nieko neslėpė“.
„Kaip jums žinoma, ne prokuratūra vykdė patį pervežimą, pats ekstradicijos procesas yra didesnis, nei tik pervežimas. Tai yra visa eilė procesinių veiksmų, kurie, visų pirma, yra atliekami perduodančiosios valstybės teritorijoje“, – kalbėjo E. Pašilis.
Jis tvirtino, kad N. Venckienės atvežimo detalės buvo konfidencialios, siekiant apsaugoti įtariamąją gabenusius pareigūnus, ją pačią, užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.
E. Pašilis ragino nesureikšminti šio tyrimo ir pavadino jį „eiline byla, gal su kažkiek užsitęsusiu ekstradicijos procesu“.
Generalinės prokuratūros vadovas taip pat paragino žmones „nepiketuoti nei teismuose, nei prie prokuratūros“.
N. Venckienė Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 metų pradžios.
Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
N. Venckienė teigia, kad teisėsaugos kaltinimai jai yra politiškai motyvuoti.