Įstatymo pataisą pateikė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, jai paramą išsakė Prezidentūra.
Ketvirtadienio plenariniame posėdyje numatytas balsavimas dėl pataisos priėmimo.
BNS šaltinių teigimu, Baudžiamojo kodekso pataisa susijusi su planuojamais Lietuvos ir Rusijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.
Įstatymo pataisa numato, kad prezidentas gali patenkinti nuteistojo malonės prašymą ir tuo atveju, jeigu, susitarus su užsienio valstybe, siekiama sugrąžinti į Lietuvą toje užsienio valstybėje esantį Lietuvos pilietį, kuris veikdamas Lietuvos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Svarstymo metu išbraukta pirminiame variante buvusi nuostata, kad malonė gali būti suteikiama tik už šnipinėjimą nuteistam asmeniui.
Kai kurie teisininkai ir politikai sako, kad siūloma pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti bet kokį nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Kai kurie kritikai teigia, kad remdamasi tokiu įstatymu Lietuva faktiškai pripažintų, jog susigrąžinimas Lietuvos pilietis vykdė šnipinėjimą.
BNS žiniomis, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui Frodei Bergui.
Įstatymo pataisa įsigaliotų pasirašius prezidentui. Šalies vadovas ketvirtadienį ir penktadienį vieši Italijoje.