DELFI trumpai
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu.
Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
N. Venckienė iš Lietuvos dingo 2013 metais, maždaug tuo metu, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
Buvusi teisėja ir parlamentarė Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.


Netiki partijos atgimimu

Laidoje dalyvavęs sociologas Vladas Gaidys teigė, kad netiki tuo, jog ši partija galėtų vėl sulaukti rinkėjų palaikymo ar kokiu nors būdu atgimti.

„Kiek pamenu, kai „Drąsos kelias“ pateko į Seimą, ilgai šios partijos populiarumas netruko. Jos populiarumas truko gal kelis mėnesius, o paskui nariai tiesiog po truputį išsibėgiojo. Kiek pamenu, nebuvo identifikacijos, kad tai būtų stipri partija. Ji tiesiog nuėjo į nebūtį. Būna partijų, kurios išlieka, pavyzdžiui, Darbo partija, jos narių sumažėjo, tačiau ji dar yra. „Tautos atgimimo“ partijos – nebėra. „Drąsos kelio“ šiuo metu irgi nebėra – liko pavadinimas, ta partija yra užregistruota. Partija turi stiprių ir silpnų pusių. Pati tematika, dėl kurios ta partija iškilo, yra labai turtinga, įdomi, emocinga. Apie tai galima pasakoti bet kam, turbūt susidomėtų ir užsienio žurnalistas“, – DELFI sakė V. Gaidys.

Vladas Gaidys

Tiesa, kaip paminėjo R. Urbonaitė, net ir tuo metu, kai ši partija pateko į Seimą, ji nebuvo labai populiari.

„Kalbant apie šią partiją, man net sunkiai verčiasi liežuvis vadinant ją „partija“.Taip, ji formaliai atitinka kriterijus, bet kur yra problema? Ji yra vadinamoji „vieno klausimo“ partija. Ir tas klausimas nėra toks politinis, nepaisant to, kad daug kas yra politika. Šiuo atveju jie neturi programos, jų programa susijusi su viena byla ir įvykiu, apie tai, ką jie mano. Kaip politinė partija, ji niekada ir neegzistavo.

Tai toks judėjimas dėl konkretaus įvykio, o politiškai jie labai nebrandūs; kai registravosi kaip partija, jų skaičius buvo labai mažas. Net ir rinkimuose neparodė tiek daug, kiek iš jų buvo tikimasi. Surinko tik tiek, kad vos vos susidarytų frakcija. Tuo metu jie buvo labai minimaliai perėję tuos slenksčius“, – sakė politologė.

Ragina reaguoti kuo ramiau

Žinoma, kaip pabrėžia R. Urbonaitė, gali atsirasti žmonių, kurie norės eskaluoti šią N. Venckienės temą, tačiau taip daryti nederėtų.

Vladas Gaidys, Rima Urbonaitė

„Aš sutinku, kad Venckienės tema yra labai jautri, bet nemanau, kad reikėtų tuo spekuliuoti. Jau dabar matau kai kuriuos politikus, kurie bando šią temą eskaluoti, nenorėdami, kad apie juos daugiau kalbėtų. Čia jau matyti ir šalutinių reiškinių. Aš manau, kuo ramesnė visų reakcija bus į šį įvykį (suprantu, kad bus norinčių paeskaluoti), kuo blaiviau mąstysime, tuo bus mažiau potencialo.

Nesakyčiau, kad reikėtų dirbtinai kelti bangas, iš tiesų manau, kad kas nors jas norės kelti. Taip, yra iššūkių, ypač teisinei valdžiai, mes jau matėme, kas vyko su teisinės valdžios reitingais, kai buvo tie karščiausi įvykiai, matome, kaip greitai reaguoja rinkėjai, visuomenė, kai yra korupcijos skandalas“, – svarstė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė

Anot R. Urbonaitės, jau ir dabar atsiranda žmonių, kurie pradeda reikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

„Manau, kad ši partija aktuali tik tiems žmonėms, kurie vis dar nepamiršo tos istorijos, kurie dar vienaip ar kitaip pasireiškia viešojoje erdvėje, gal jie prisimins, kad yra galimybė ant tos partijos pagrindo dar ką nors padaryti, bet ta grupė gerokai sumažėjusi. Nemanau, kad mes galime tikėtis visiško cunamio dėl to, kad įvyks kažkokių teisinių procesų ir turėsime parvežtą Neringą Venckienę“, – DELFI sakė politologė.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu, tačiau atsisakė komentuoti, kada tiksliai ji bus pargabenta.

„Ekstradicijos procesas vyksta, bet negaliu pasakyti, kada ji bus parvežta – šią ar kitą savaitę, ar dar kažkada. Konfidencialumas yra dalis taktikos“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros vadovas.

Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

Jos sūnus Karolis Venckus feisbuke pasidalijo motinos elektroniniu laišku, kur teigiama, kad „jie mane paima šiandien, dabar“.

„Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu“, – teigiama laiške.

K. Venckus BNS sakė, kad jo motina dar yra Čikagos kalėjime. Jis teigė su N. Venckiene paskutinį kartą telefonu kalbėjęs pirmadienį.

„Nuotaikos normalios, ji pasiruošusi visam tam, kas laukia Lietuvoje“, – kalbėjo K. Venckus.

Buvusios teisėjos ir parlamentarės advokatas Michaelas Monico antradienio vakarą teigė neturintis tikslių duomenų apie N. Venckienės ekstradiciją, tačiau pavadino šį procesą gėda.

„Man apmaudu girdėti, jeigu tai tiesa. Gėda, jeigu tai tiesa. Ji neturi būti pargabenama, (...) jos sūnus yra čia, ji nepadarė nieko neteisėto ir yra pargabenama dėl politinių priežasčių“, – BNS teigė N. Venckienės gynėjas.

N. Venckienės įkurta partija „Drąsos kelias“ pranešė, kad ji „jau ruošiama kelionei į Lietuvą“.