Nupiešė naują rinkėjų paveikslą
Rasa Ališauskienė, sociologė, rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė diskusijoje nurodė, kaip stipriai pasikeitė Lietuvos rinkėjų paveikslas. Kurio dažnai patys politikai nesupranta.
„Jeigu kalbėtume apie dabartinę Lietuvos rinkėjų padėtį, tai pusė yra baigę mokyklą po Berlyno sienos griūties. Mes kartais kalbėdami apie ideologijas, patirtį, Seimą, kalbame XX amžiaus vidurio kategorijomis. Bet tie, kurie baigė mokyklą po Berlyno sienos sugriuvimo, jie kitokį pasaulį rado, kitokį mato, jie jau neprisirišę prie ideologijų ar kažkokių vertybinių dalykų, dažnai jie yra hedonistai ir labai racionalūs“, – diskusijoje sakė R. Ališauskienė.
„Jų dėmesys trunka maždaug 7 sekundes, jam neįdomu, kokiomis pažiūromis yra grindžiamas pasiūlymas, jei neturi laiko klausyti“, – sakė ji.
„Poreikiai yra kitokie bent pusės rinkėjų, jiems yra instrumento, kaip pasiekti geresnį gyvenimą ir taškas“, – sakė R. Ališauskienė.
Ieškos naujų gelbėtojų
„Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė diskusijoje sakė, kad žmonės, nusivylę valdančiaisiais, ieškos naujų gelbėtojų.
„Per kiekvienus rinkimus žmonės tikisi, kad ateis nauji žmonės ir tikrai bus ne tokie korumpuoti ar apsimelavę, kaip ankstesni. Tikrai tas didelis poreikis, atsiradus savivaldos rinkimuose komitetams, atsirado dar didesnis poreikis balsuoti už nepartinius, nepriklausomus. Šiuo požiūriu, tai nebuvo kažkas ypatingai naujo. Tai, kas atsitiko po 2016 metų rinkimų iki dabar, daugiausiai vietų Seime gavusi partija LVŽS prarado 2/3 savo pasitikėjimo, jie turėjo 36 procentus iš karto po rinkimų, dabar 11 procentų. (…) Tai lygiai tą patį turėsime per kitus rinkimus, tik gal jau ne su valstiečiais, matyt“, – prognozavo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Jos teigimu, tikėtina, kad iki kitų Seimo rinkimų politinėje arenoje atsiras nauja jėga.
„Ką mes dabar turime, turime gan didelį rinkėjų pasimetimą, jei trečdalis iš valstiečių rinkėjų teliko, kitos partijos laiko tokį pat procentą šalininkų, ką ir turėjo. Tai apie trečdalį žmonių nenorėtų balsuoti už senas partijas, nebenori ir už tai, ką pirma balsavo. Ir čia atsirado vieta kažkam naujam, kuris galėtų iššokti kaip kiškis iš krūmų. Yra Neringa Venckienė, yra Arvydo Juozaičio nauja partija, vėl kažkas naujo, žadės kažką ir dalis žmonių tam pasiduos“, – tikino ji.
Populiarėja antipolitiška politika
„Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad politika tampa nebemadinga, vis labiau ieškoma prieš partinę, politinę pasisakančių minčių.
„Pirmiausia, ne moralinę problemą matau, nemanau, kad čia reikia moralizuoti. Matau aštrią funkcinę krizinę lyderystės problemą. Nesakyčiau, kad čia labai apokalipsė istorinėje perspektyvoje., Bet mano požiūriu, Lietuvos politinio elito kokybė, su kiekvienu politiniu ciklu, ji krenta. Nežinau, ar ji krenta labai dramatiška, bet ji krenta. Priežastys yra įvairios. Bet fundamentali priežastis, yra ta, kad visur ta politika smulkėja, ateina į politiką vis labiau atsitiktiniai žmonės, vis stiprėja tai, ką galima vadinti ne tik antipartine, bet ir antipoltikos tendencija“, – situaciją vertino jis.
„Vis didesnės rinkėjų masės, jos nebepasitiki net ne tai, kad tradicine demokratija, ar partijomis. Didelės žmonių visuomenės masės nepasitiki viešąją erdve. Nepasitikėjimas įprastine realybe apskritai yra problemų problema“, – sakė jis.
V. Bruveris šiame kontekste priminė ir prieš keletą mėnesių praėjusius prezidento rinkimus. Kuriuose laimėtoju buvo išrinktas Gitanas Nausėda – niekada nieko bendro su politika neturėjęs asmuo, išrinktas būtent dėl šios priežasties.
„Ir jis sąmoningai jautė, jis taikė švelnią populistinę elgseną, retoriką“, – G. Nausėdą vertino V. Bruveris.
Kur einame, nežino
Konservatorius Andrius Kubilius tikino, kad mums vis dar nepavyksta suprasti, kad šiuo metu vyksta globalus virsmas.
„Iš industrinės visuomenės pereiname į tai, ką galima vadinti skaitmenine, ar poindustrine visuomene. Nebėra kolektyvinių darinių, nebėra tada tokio pagrindo ideologijoms, nebėra pagrindo ir tokioms tradicinėms partijoms. Kur mes einame, aš nežinau. Žinau tik tiek, kad pagrindai gali pradėti aižėti ir demokratijai vėl teks save atrasti iš naujo“, – sakė jis.
„Visuomenė nebelabai tiki, kad iš politikos galima tikėtis kažko naujo, ar kitokio. Dėl to taip ir balsuojama, nebetikima jokiais pažadais, nemato priežasčių, kad kas keistųsi, arba nebalsuoja. Tai čia politikams yra didelis uždavinys įveikti tą barjerą“, – teigė politikas.
Kadenciją baigiantis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis diskusijoje sakė, kad 1990-1992 Aukščiausiosios tarybos sudėties, intelektualine prasme, užtektų visiems parlamentarams iki šios dienos.
„Ir tada žemyn, žemyn, žemyn“, – sakė jis.
„Antra problema yra pažiūros, daug matau partinių, bet mažai matau žmonių su pažiūrom“, – dabartinę padėtį vertino jis.
„Bet tie, kurie su pažiūrom, jie nesiima būti viešosios nuomonės formuotojais“, – teigė jis, pridurdamas, jog tai yra sunku, nes teks dėl savo pozicijos kovoti ir konfrontuoti su kitais.
V. Bruveris pastebėjo, kad šiame Seime, kurio įkaitu tapo visa šalis, niekada jo sudėtyje nebuvo tiek daug su jokia politika ar ideologija susijusių asmenų.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė juokavo, kad kai atrodo, kad dugnas jau pasiektas, „pasigirsta beldimas iš apačios“.