Savo istorija su DELFI pasidalijęs vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) tvirtina, kad dėl paties įvykio nei klinikos, nei jį apžiūrėjusios ir vaistus parinkusios odontologės nekaltina, tačiau viešai prabilti nusprendė po to, kai nesulaukė iš klinikos žadėtų paslaugų – estetiškai sutvarkyti iškritusius, o vėliau vėl įstatytus tris priekinius dantis.

Nors klinikos vadovė Inga Kniukštienė DELFI tvirtino, kad apie estetinio plombavimo procedūrą su vyru nė nekalbėjo ir pridūrė, kad visos kitos gydymo procedūros buvo atliktos neatlygintinai.

O Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikę savo komentarą, tvirtino, kad per didelės skausmą malšinančių vaistų dozės nė negali būti, o ir alpsta, kaip teigiama, dažniausiai jauni vyrai, kurie prieš procedūrą bijo prisipažinti apie savo baimes.

Organizmas sureagavo į odontologės parinktus vaistus?

„Kaip kartais nutinka ir gali nutikti kiekvienam – man suskaudo dantį. Nuėjau į kelias klinikas tikėdamasis, kad bent vienoje priims ir čia, kaip geroje pasakoje, trečias kartas nemelavo – Ingos Kniukštienės klinikoje pasiūlė uždėti vaistų, aš žinoma, sutikau, – pasakojo vyras. – Gydytoja uždėjo vaistų, tada aš nuėjau prie registratūros – sumokėjau. Atrodė, kad viskas gerai, bet tada akyse aptemo. Vieną akimirką aš sąmoningas stoviu, o kitą guliu ant žemės, aplink mane žmonių ratas, burnoje jaučiu kraujo skonį, kažkur ant grindų matau savo pusę danties, alsuoju taip stipriai, tarytum būčiau nubėgęs maratoną.“

Vyras tvirtino, kad gulėdamas ant žemės išgirdo, kad jau iškviesti medikai. „Kol laukiam, odontologė sudeda mano dantis į buteliuką, paduoda man ir tai buvo ta akimirka, kada sužinojau, kad juos įmanoma įdėti atgal į dantenas, – teigė vyras. – Aišku jie nuskilę, apskilę, bet vis geriau negu nieko.“

Ligoninėje vyrui, kaip jis pats teigia, buvo atliktas „pats fiziškai skausmingiausias dalykas“. „Daktaras, kuris savo darbą atliko nepriekaištingai, mano dantis iš buteliuko sugrūdo atgal į dantenas, kurios nuo smūgio ir taip jau buvo ištinusios, dvigubai didesnės, – tęsė vyras. – Tarpais nuo skausmo „atsijungiau“, tarpais buvau sąmoningas. Akyse raibuliavo, nieko nemačiau.“

Atrodė, kad viskas gerai, bet tada akyse aptemo. Vieną akimirką aš sąmoningas stoviu, o kitą guliu ant žemės, aplink mane žmonių ratas, burnoje jaučiu kraujo skonį, kažkur ant grindų matau savo pusę danties, alsuoju taip stipriai, tarytum būčiau nubėgęs maratoną.
Pacientas

Gydytojas, suteikęs pagalbą nukentėjusiam vyrui, patvirtino, kad dantys turėtų prigyti, tačiau įspėjo, kad mažiausiai tris mėnesius jis galės valgyti tik skystą ir trintą maistą.

Vyro teigimu, odontologijos klinikos, kurioje viskas nutiko, vadovė jį aplankė jau kitą rytą, gulintį ligoninėje: „Girdėjau, kažką kalbėjosi su daktaru, kuris taip meistriškai man dantis sudėjo. Užsuko ir pas mane ir pasakė, kad, kadangi pas juos klinikoje taip nutiko, tai sutvarkys mano dantis“.

Vyras įvardijo, kad odontologijos klinikoje jis nukrito dėl to, kad jo organizmas sureagavo į jam suleistus vaistus nuo skausmo. „Gal jų buvo per daug, gal kažkas kito. Aš šito ligi šiol nežinau. Žinau tik tiek, kad niekada gyvenime nebuvau apalpęs ar netekęs sąmonės, niekada. O tądien kaip po gero nokauto tėškiausi veidu į grindis“, – teigė vyras.

Jaunas vyras, parašęs laišką DELFI, tvirtino, kad tuo metu studijavo antrame magistro studijų kurse, dirbo dviejuose darbuose, kuriuose būtinas kontaktas su kitais asmenimis, tad gijimo laikotarpis buvo tikras išbandymas. „Skaudėjo ištinusias dantenas, skaudėjo dantį, dėl kurio ir buvau atėjęs pradžioje, nuolat jautėsi blogas kvapas iš burnos, nes negalėjau normaliai valytis dantų kurį laiką, o kai ir kažkiek galėjau, kvapą vis tiek skleidė žaizdos, nepadėjo nė pastovus skalavimas specialiu skysčiu. Na o vaistai, malšinantys skausmą, kuriam laikui tapo tikrais draugais. Tai buvo labai sudėtingas laikotarpis, kurį ir dabar prisimenu su šiurpu“, – teigė vyras.

Odontologijos klinikoje, kurioje viskas ir nutiko, vyras apsilankė ir po įvykio. Jam buvo ištraukti dantų nervai, įdėta plomba ir atliktos kitos reikiamos procedūros, vis dėlto, visų pažadų klinika neįvykdė.

Gal jų buvo per daug, gal kažkas kito. Aš šito ligi šiol nežinau. Žinau tik tiek, kad niekada gyvenime nebuvau apalpęs ar netekęs sąmonės, niekada. O tądien kaip po gero nokauto tėškiausi veidu į grindis.
Pacientas

„Pats tvarkymas vyko labai lėtai, nes pradžioje reikėjo laukti, kol žaizdos apgis ir patinimas atslūgs, tačiau po truputį tvarkėmės. Kaskart pasidarydavo baisu vien nuo minties, kad reikia ten grįžti, tad pradžioje pradėdavo suktis galva vien išgirtus dantų grąžtą, – pasakojo vyras ir įvardijo, kad jam paskirta odontologė padėjo įveikti baimes. – Toje klinikoje dirba Edita Korolkovaitė, nieko bendro neturinti su pačiu incidentu, kurios kruopštumas, ramumas, darbštumas ir profesionalumas pamažu atgaivino pasitikėjimą odontologais. Šią gydytoją galėčiau rekomenduoti kiekvienam, būtent jai buvo patikėta mano globa.“

Paskutinė procedūra, kurią turėjo atlikti klinika – estetinis plombavimas, tačiau, kai atėjo tam laikas, klinikos atstovai nutilo. „Paklausus, kada tvarkysim viską iki galo, būdavo atsakoma, kad klinikos daktarės pasitars ir paskambins. Šitaip dar išlaukiau visą vasarą, – teigė vyras ir įvardijo, kad nieko blogo neįtarė, esą galvojo, kad vasara daugeliui – atostogų metas. – Tačiau niekas nepaskambino, tad teko iniciatyvos imtis pačiam. Vėl susisiekiau – sakiau, kad gal tiesiog su nuolaida tvarkome ar kažkaip. Vėlgi atsakymas, kad pasitars ir paskambins. Galiausiai skambučio sulaukiau, bet atsakymas buvo, kad už viską reikės mokėti, nes klinika padėjo viskuo, kuo galėjo, nors ir žadėjo kitaip, matyt, pats kaltas, kad raštiškai nesusitarėme.“

Vyras teigia, kad nieko dėl incidento nekaltina. „Suprantu, kad niekas nenorėjo, kad taip nutiktų. Aš irgi to nenorėjau, esu tikras – ir klinika to nenorėjo. Tačiau taip, kaip yra atsakingas bet koks verslininkas prieš klientus, taip yra atsakinga ir Inga už savo klientus, – teigė vyras ir pridūrė, kad nebūtų rašęs laiško žiniasklaidai, jei klinika būtų įvykdžiusi visus įsipareigojimus. – Paprastas žmogiškumas, bendravimas ir parodytas savininkės rūpestis būtų padėjęs viską užmarštin. Tačiau dabar jaučiu, kad turiu išlieti viską, kas per tiek laiko susikaupė.“

Jo teigimu, jis jau kreipėsi ir į Odontologų rūmus, tačiau jie tvirtino, kad niekuo padėti negali.

Pats tvarkymas vyko labai lėtai, nes pradžioje reikėjo laukti, kol žaizdos apgis ir patinimas atslūgs, tačiau po truputį tvarkėmės. Kaskart pasidarydavo baisu vien nuo minties, kad reikia ten grįžti, tad pradžioje pradėdavo suktis galva vien išgirtus dantų grąžtą.
Pacientas

„Žmonės, būkite atsargūs, po procedūrų pasėdėkite dar viduje. Kas būtų buvę, jei būčiau spėjęs išeiti laukan ir tada netekęs sąmonės?“ – svarstė vyras.

Odontologė: mano nuomone, jaunuolis buvo nusilpęs

Odontologijos klinikos vadovė Inga Kniukštienė DELFI teigė, kad sąmonės praradimas nėra neįprasta organizmo reakcija, tačiau pasitaiko labai retai. Jos vadovaujamoje klinikoje tai, anot jos, pacientas pirmą kartą prarado sąmonę ir susižalojo. Vis dėlto, ji pabrėžė, kad vyras į kliniką atvyko jau išsekęs nuo skausmo, neišsimiegojęs ir kelias savaites skausmą malšinęs vaistais.

„Bet kurioje medicinos įstaigoje, suleidus skausmą malšinančius vaistus, galimos įvairios žmogaus organizmo reakcijos: nuo silpnumo, širdelės drebulio iki įvairaus sunkumo alerginių reakcijų, – teigė I. Kniukštienė bei pridūrė, kad skausmo malšinimo procedūrą odontologai per dieną atlieka iki keliolikos kartų. – Būna, kad pacientui pasireiškia lengvo laipsnio silpnumas, kuris nuraminus pacientą sumažėja arba visai išnyksta. Paprastai tai susiję su baime: odontologų baime, būsimos procedūros ar paprasčiausiai su skausmo baime.“

odontologija
Foto: Shutterstock

Odontologė pabrėžė, kad dažniau sunkesnės ir stipresnės reakcijos pasitaiko tuomet, kai pacientai į odontologijos kliniką atvyksta ilgą laiką kentę skausmą, pavargę, namuose vartoję skausmą malšinančius ar iš vakaro vartoję alkoholio.

„Tai, kad pacientas praranda sąmonę nėra neįprasta organizmo reakcija. Tačiau pasitaiko itin retai. Mūsų klinikoje tai, kad prarado sąmonę ir krisdamas žmogus susižalojo – yra pirmas atvejis“, – teigė I. Kniukštienė.

Ji tvirtino, kad savo istorija su DELFI pasidalijęs jaunas vyras buvo vienas tų, kuriam dėl jo ankstesnių veiksmų ir grėsė sunkesnė ir stipresnė reakcija. „Vyras kreipėsi pagalbos po daugiau nei dvi savaites trukusio intensyvaus skausmo, vartojo skausmą malšinančius vaitus, buvo nemiegojęs, išsekęs. Tokiam pacientui gydymą būtina pradėti kuo skubiau, – teigė I. Kniukštienė. – Buvo atlikti visi sveikatą tausojantys veiksniai, kurie buvo reikalingi. Baigus procedūras, išeidamas iš klinikos, priimamajame jaunuolis trumpam prarado sąmonę, krisdamas susižalojo.“

Būna, kad pacientui pasireiškia lengvo laipsnio silpnumas, kuris nuraminus pacientą sumažėja arba visai išnyksta. Paprastai tai susiję su baime: odontologų baime, būsimos procedūros ar paprasčiausiai su skausmo baime.
Inga Kniukštienė

I. Kniukštienė pabrėžė: „Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra nelaimingas atsitikimas, o ne neteisingi gydytojų veiksmai“.

Jos teigimu, trumpam prarasti sąmonę galima dėl daugybės veiksnių. Tai, pasak odontologės, labai individualu ir neprognozuojama. „Šiuo atveju tikrai abejočiau, kad tai buvo reakcija į skausmą malšinančius vaistus, tačiau ir tai būtų natūralu. Mano nuomone, jaunuolis buvo nusilpęs dėl jo ligos, pati gydymo procedūra irgi vargina organizmą, galimai prisidėjo ir vaistų šalutiniai poveikiai, gal per staigiai pakilo nuo kėdės, neįvertinęs savo savijautos“, – svarstė I. Kniukštienė.

Odontologė tvirtina, kad vyras pats nieko nereikalavo

I. Kniukštienė tvirtino, kad sąmonės netekusiam vyrui buvo suteikta profesionali ir skubi pagalba. Tiesa, ji pabrėžė, kad pacientas po incidento jokių reikalavimų neturėjo, priešingai – džiaugėsi, kad tai nutiko ne gatvėje.

„Įvykus nelaimingam atsitikimui lieka pasidžiaugti, kad šalia buvo tikri profesionalai, – teigė odontologė. – Klinikos darbuotojų aukštos kvalifikacijos dėka buvo atlikti būtini veiksmai, surenkant išsimuštus dantis, juos tinkamai, fiziloginiame tirpale, pristatant į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, skubiai suteikiant visą reikalingą informaciją operaciją atlikusiam žandikaulių chirurgui. Bendradarbiaujant su ligonine buvo pasiekta labai daug – išmušti dantys buvo atstatyti ir jie visi prigijo. Jaunuolis išsaugojo savo paties dantis.“

Į klausimą, ar vyras ko nors reikalavo, I. Kniukštienė atsakė: „Pacientas jokių pageidavimų neturėjo... Tiesa, klinikos personalui džiaugėsi, kad incidentas nutiko ne gatvėje ar namuose, o medikų akivaizdoje, kur iškart gavo profesionalią pagalbą“.

Bendradarbiaujant su ligonine buvo pasiekta labai daug – išmušti dantys buvo atstatyti ir jie visi prigijo. Jaunuolis išsaugojo savo paties dantis.
Inga Kniukštienė

I. Kniukštienė patvirtino jauno vyro žodžius, kad klinikoje buvo tęsiamas dantų gydymas: „Klinikoje buvo tęsiamas reikalingas gydymas po atliktos dantų atstatymo procedūros: uždėtas dantis stabilizuojantis įtvaras, atliktas atstatytų dantų kanalų endodontinis gydymas. Dantys prigijo, taigi gydymas buvo atliktas nepriekaištingai. Šiandien turėtume džiaugtis rezultatu. Ne vienas odontologas pavadintų tai sėkmės istorija. Supraskite teisingai: sėkmės istorija pacientui!“

Teigia, kad apie estetinį plombavimą nė nekalbėjo

Su DELFI susisiekęs vyras nuogąstavo, kad jam nebuvo atlikta estetinio plombavimo procedūra, tačiau klinikos vadovė teigia, kad dėl to nė nesitarė.

„Pati negirdėjau iš paciento noro atlikti estetinį dantų plombavimą, tai nebuvo aptarta, kaip ir nebuvo aptarta, kad gydymas pacientui nekainuos. Estetinis plombavimas yra estetinė procedūra, o ne gydymas, – teigė I. Kniukštienė. – Iš klinikos pusės buvo atlikta viskas, kad jaunas vyras butų su nuosavais dantimis.“

Ji teigė, kad moralinę pareigą padėti vyrui jautė dėl to, kad nelaimė nutiko pačioje klinikoje. „Moralinių paskatų vedini nusprendėme gydymą atlikti neatlygintinai. Nesitikėjome, kad mūsų geriausi norai bus traktuojami kaltės pripažinimu“, – teigė odontologė.

Foto: Shutterstock

Jos teigimu, jei jaunas vyras toliau kruopščiai rūpinsis savo dantimis, jokių pasekmių dėl įvykio nejaus. „Teisingai prižiūrint dantis, lankantis pas kvalifikuotus odontologus jokių pasekmių nebus. Profesionalus odontologas diagnozuos pakitimus ir parinks adekvatų ir savalaikį sprendimą. Žinoma, svarbu dantis nuolat prižiūrėti namuose“, – kalbėjo odontologė ir pridūrė, kad apie tokią elementarią procedūrą kaip dantų higiena taip pat visi turėtume žinoti.

Klinika teigia, kad viskas buvo atlikta tinkamai

Po įvykio, klinikos vadovės teigimu, situacija buvo aptarta ir išanalizuota. „Šiuo atveju, manau, buvo viskas atlikta tinkamai. Tik labai gaila, kad jaunas žmogus, iškankintas ilgalaikio skausmo ir susilpnėjusios sveikatos, atvyko be lydinčio asmens“, – tikino odontologė.

Pati negirdėjau iš paciento noro atlikti estetinį dantų plombavimą, tai nebuvo aptarta, kaip ir nebuvo aptarta, kad gydymas pacientui nekainuos. Estetinis plombavimas yra estetinė procedūra, o ne gydymas. Iš klinikos pusės buvo atlikta viskas, kad jaunas vyras butų su nuosavais dantimis.
Inga Kniukštienė

Jos teigimu, skausmą malšinantys vaistai buvo tinkami, buvo parinkta mažiausia dozė, su kuria pasiekiama nejautra, reikalinga intervencijai atlikti.

„Vaistai visada parenkami įvertinus galimos žalos ir gaunamos naudos santykį. Pacientas buvo tinkamai supažindintas su galimomis reakcijomis į vaistus ir/ar gydymą“, – įsitikinusi I. Kniukštienė.

Pataria visiems: nepervertinkite savo jėgų

DELFI atsakymus ruošusi I. Kniukštienė perspėjo ir kitus: „Nepervertinkite savo jėgų ir adekvačiai vertinkite sveikatos problemas. Stipraus skausmo atveju, kai planuojamos sudėtingos operacijos ar žinodami ypatingesnes savo organizmo reakcijas, atvykite su lydinčiu asmeniu, kuris ištikus bėdai galės suteikti papildomos informacijos, padės parvykti namo ar kitaip pasirūpins“.

Ji įspėjo, kad įsisenėjęs danties skausmas ar besiformuojantis pūlinys reikalauja didesnių vietinių anestetikų dozių, o kartais visiškos nejautros nė neįmanoma pasiekti.

Beje, jos teigimu, reiktų odontologą informuoti apie vartojamus vaistus, taip pat apie labai žemą ar aukštą kraujospūdį. „Odontologas, žinodamas Jūsų sveikatos problemas, parinks jums tinkamą dozę“, – kalbėjo I. Kniukštienė ir pridūrė, kad svarbu ir tai, ar kartą jau yra ištikusi reakcija nuo skausmą malšinančių vaistų. Svarbu ir tai, kada paskutinį kartą pacientas valgė.

Odontologų rūmai: dažniausiai alpstama nuo reakcijos į procedūrą

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų DELFI paruoštuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad mažai tikėtina, jog vyro organizmas sureagavo į skausmą malšinančius vaistus: „Dažniausiai pacientams pasidaro silpna arba jie nualpsta dėl organizmo vegetacinės reakcijos į procedūrą ir tai nesiejama su medikamentu“.

„Naudojant šiuolaikinius anestetikus, toksinės reakcijos praktiškai nepasitaiko, nes dėl vaisto efektyvumo, naudojamos minimalios jo dozės. Dažniausiai pacientams pasidaro silpna arba jie nualpsta dėl organizmo vegetacinės reakcijos į procedūrą ir tai nesiejama su medikamentu, – teigiama atsakyme. – Pavyzdžiui, nualpstama ne tik leidžiant vaistus, bet ir imant kraują, atliekant kitas invazines ar neinvazines procedūras. Tai įvyksta dėl patiriamo streso ir pasireiškia laikinu kraujotakos sutrikimu dėl ko ir nualpstama.“

Odontologų rūmai nurodo, kad prieš atliekant šią procedūrą, pacientas paprastai turėtų užpildyti anketą, kurioje nurodo jam žinomus alergenus ir buvusias alergines reakcijas. Taip pat pacientas turėtų pakalbėti su odontologe ir išsiaiškinti visas aplinkybes.

odontologija
Foto: Shutterstock

„Įprastai visi naudojami vietiniai anestetikai yra saugūs ir jie pacientams tinka (t.y. malšina skausmą), tačiau galimą alerginę reakciją nuspėti praktiškai neįmanoma“, – teigiama atsakyme.

Beje, pateiktame atsakyme pabrėžiama, kad kartais pacientai patys slepia baimę ar galimas reakcijas, o nualpti tokios procedūros metu ypač būdinga jauniems vyrams, nes jie esą nedrįsta pasakyti, kad labai bijo ar nerimauja. „Dažnai alpimas pasireiškia ne pačios procedūros metu, o po jos, kai įtampa sumažėja ir kraujagyslių spazmai atsipalaiduoja, tada galima prarasti sąmonę staiga stojantis iš kėdės arba pradedant eiti po procedūros“, – teigiama atsakyme.

Dažniausiai pacientams pasidaro silpna arba jie nualpsta dėl organizmo vegetacinės reakcijos į procedūrą ir tai nesiejama su medikamentu. Pavyzdžiui, nualpstama ne tik leidžiant vaistus, bet ir imant kraują, atliekant kitas invazines ar neinvazines procedūras. Tai įvyksta dėl patiriamo streso ir pasireiškia laikinu kraujotakos sutrikimu dėl ko ir nualpstama.
Odontologų rūmai

Odontologų rūmų atstovai taip pat nurodė, ką reiktų daryti patyrus žalą ir siekiant jos atlyginimo: „Vadovaujantis 1996 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Nr. I-1562) numatyta skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pacientas jam rūpimais klausimais pirmiausia turi raštu kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo suteiktos paslaugos. Gavęs atsakymą pilietis turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra vienintelė ikiteisminė institucija padarytos žalos sveikatai atlyginimo klausimais.“.