Žurnalistus po slėptuvę vedžiojęs Vilniaus istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius sakė, kad anokia čia paslaptis, seniai buvo žinoma, kad po Profsąjungų rūmais yra bunkeris, kuriame turėjo tilpti apie pusantro tūkstančio žmonių.
Galėjo laukti karo pabaigos
Požemiuose, kurių plotas apie 1000 kvadratinių metrų, žurnalistus pasitiko painios, tuščios patalpos. Jose likę vos keli istoriniai reliktai, vienas iš jų – memorialinė lenta.
„Vienos trūksta. Ji kabėjo rūmų viduje, buvo skirta profesinių sąjungų nariams, kurie kovojo, sovietiniams revoliucionieriams, jie už Tarybų valdžią kovojo. (…) Yra čia paminėti ir keturi komunarai, kuriems Kaune stovėjo paminklas. Tais laikais tai buvo ganėtinai žinomi asmenys, jų atminimu rūpinosi tuometė valdžia. Dabar jie jau primiršti, Sąjūdžio laikais ši lentelė buvo nukabinta“, – žurnalistams bunkeryje pasakojo D. Pocevičius.
Ant gultų rasta ir kuponų – už juos buvo maitinami profesinių sąjungų nariai, gavus kelialapius į sanatorijas ir poilsio namus.
Trys durys bunkeryje užkaltos, ten, anot eksperto, gali būti ir pagalbinės patalpos, ventiliacijos įrengimai.
„Radome tik vieną išėjimą, kiti du turbūt yra užgriauti“, – tamsiame požemyje apie tris būtinus išėjimus kalbėjo istorijos tyrinėtojas.
„Visų tų patalpų mes nebematome, už užkaltų durų turbūt liko ir dalis gyvenamųjų patalpų su gultais“, – kalbėjo jis.
„Dabar patalpa nepanaši į slėptuvę, ji tuščia, nematyti ventiliacijos, šildymo, gyvybės užtikrinimo įrengimų“, – padėtį vertino istorikas.
Jo teigimu, šioje slėptuvėje, pagal pirminį planą, galėjo būti gyvenama iki tol, kol „karas baigsis“.
„Slėptuvė buvo visiškai autonomiška, gal tik maisto tiekimas būtų sutrikęs, bet ir sandėlių buvo. Dėl to, kad uždus žmonės ar juos subombarduos, nebuvo pavojaus, nes tai (statyba – aut. past.) buvo daroma iš širdies, jie galėjo gyventi kad ir 10 metų“, – sakė istorikas.
Iš karto, įėjus pro slėptuvės duris, žurnalistus pasitiko keliolika tuščių alaus butelių. D. Pocevičius, paklaustas, koks čia eksponatas, šypsojosi. Jo teigimu, tai paliko kiti miesto „tyrinėtojai“.
„Galbūt kai kurie yra kitokie tyrinėtojai“, – juokėsi jis.
Slėptuvę skyrė Profsąjungų rūmams
Mintis čia statyti bunkerį kilo 1946 metais, kai paaiškėjo, kad nacių statyta slėptuvė Gedimino kalne yra laikina ir bloga.
„Sienos medinės, smėlis byra. Buvo nutarta, kad Vyriausybinei slėptuvei reikia kur kas geresnės vietos ir įrangos. 1948 metais buvo padaryti pirmieji projektai statyti slėptuvę čia“, – priminė D. Pocevičius.
Istoriko teigimu, ši suplanuota slėptuvė buvo gigantiška.
„Ji turėjo būti su liftu, kuris nuleidžia į 28 metrų gylį. (…) Slėptuvė baisiai brangi, nepaisant to, viskas buvo suprojektuota. Ir ten, aišku, tiems 4 pagrindiniams asmenims – Komunistų partijos pirmajam sekretoriui, ministrų tarybos pirmininkui, aukščiausios tarybos pirmininkui ir Vidaus reikalų ministrui – kabinetas, tie žmonės čia turėjo sėdėti“, – žurnalistams pasakojo istorikas.
Tačiau po metų iš Maskvos atvykę geologai nusprendė, kad tai nėra tinkama vieta slėptuvei: gruntiniai vandenys per aukštai, drėgna vieta, yra pavojus, kad slėptuvę gali užgriūti. Todėl buvo nuspręsta Vyriausybinę slėptuvę perkelti 500 metrų į rytus.
1956 metais buvo baigta statyti dvigubai pigesnė, dvigubai paprastesnė Vyriausybinė slėptuvė.
Vėliau ji ant Tauro kalno buvo „užstatyta“ Profsąjungų rūmais. Slėptuvė pradėjo veikti 1963 metais, atidarius pačius rūmus, po pirmojo koncerto.
„Kadangi rūmai turėjo tris sales, (…) tai slėptuvė buvo planuojama ir projektuojama 1500 žmonių. Ji yra sudėtingos konfigūracijos, padalyta į labai daug patalpų, jos eina pusiau koncentriniu apskritimu. Ką mes matėme, tai tik dalis jų“, – žurnalistams apie radinį sakė D. Pocevičius.
„Ta slėptuvė nebuvo kokia ypatinga“, – kalbėjo istorikas.
Jo teigimu, šis objektas istorinės, architektūrinės vertės neturi, todėl ir saugoti jo nereikėtų.
Daugiau šansų, kad nugriaus
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad slėptuvėje pirmadienį apsilankė pirmą kartą. Jo teigimu, kol kas slėptuvės likimas neaiškus, daugiau šansų, kad ji bus nugriauta, statant Nacionalinę koncertų salę.
„Džiaugiamės, kad šio kalno istorija papildyta dar vienu įdomiu faktu“, – sakė ant Profsąjungų rūmų griuvėsių stovintis P. Poderskis.
„Likimas dar kol kas neaiškus, apsispręsime artimiausiu metu. Vienaip ar kitaip, dabar atrasta slėptuvė, joje yra vertingų dalykų. Lentas įvairias, talonus tradiciškai persivešime saugoti į „Grindą“ ir ten toliau spręsis jų likimas netolimoje ateityje, kaip ir dėl paties šito bunkerio“, – sakė P. Poderskis.
Anot jo, didesnė tikimybė, kad slėptuvė bus nugriauta.
„Bendrame kontekste tų kelerių metų darbų, kurie turės vykti, ir bendros projekto vertės, kuri dar tiksliai nėra žinoma, vertė tikrai nebus didesnė nei 60 mln. eurų. Čia šimtų tūkstančių klausimas“, – teigė P. Poderskis.
Kaip ELTA jau rašė, daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovėję apleisti Profsąjungų rūmai pradėti griauti, o vietoj jų iškils Nacionalinė koncertų salė. Planuojama, kad Profsąjungų rūmų nebeliks jau iki metų pabaigos.
Griovimo darbus vykdo konkursą laimėjusios bendrovės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“. Griovimo darbams Vyriausybė skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų.