„Reaguodami į DELFI portale pasirodžiusią informaciją apie galimas sandėliavimo paskirties pastato statybas Vilniaus r., Avižienių sen., Klevinės vs., Sūkurio g. 2 (Senasis Ukmergės kel. 64), pažymime, kad straipsnių autoriaus Tomo Janonio interpretacijos yra neobjektyvios ir klaidinančios skaitytojus. Žemiau pateikiame faktus į galimai kylančius klausimus, susijusius su planuojamomis sandėlio statybomis. Pažymime, kad procedūros buvo vykdomos pagal galiojančius teisės aktus“, - rašoma savivaldybės administracijos išplatintame pranešime.
Toliau pranešime dėstoma, kad žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalytas ir pakeista žemės paskirtis į kitą 2016 m. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus (Savivaldybei nepavaldi institucija) vedėjo sprendimu, parengus ne detalųjį planą, bet žemėtvarkinį formavimo pertvarkymo projektą, kuris rengiamas Bendrajame plane nustatytoje urbanizuotoje teritorijoje.
Minimo sklypo teritorijos naudojimo būdas pakeistas į pramonės ir sandėliavimo 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Vis dėlto DELFI pastebėjo, kad toje pačioje savivaldybėje nėra dažnas atvejis, kai žemės naudojimo būdas keičiamas ne detaliuoju planu, o savivaldybės direktoriaus įsakymu. Tokį šį kartą pasirašė Liucina Kotlovska.
„Todėl DELFI portalo informacija, neva reikėjo rengti detalaus plano korektūrą, yra klaidinanti, nes žemės sklypas buvo suformuotas ne detaliuoju planu“, – dėstoma savivaldybės puslapyje išplatintame tekste.
Tačiau yra atvejų, kai savivaldybė elgiasi priešingai. Štai 2019 m. spalio 16 d. pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis. Situacija analogiška: siekiama pakeisti žemės paskirtį į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Tik šiuo atveju būtinos detaliojo plano korekcijos, o Klevinės kaime, administracijos direktorės nuomone, galima apsieiti ir su jos įsakymu.
Dokumente, su kuriuo susipažino DELFI, nurodoma, kad „Planavimo tikslai – keisti Detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamentą – žemės sklypo naudojimo būdus, leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą, užstatymo tipą, statinių statybos zoną ir liniją.“
Šiuos pakeitimus, priešingai nei Klevinės kaime, darys rajono taryba. O Klevinės kaime žemės naudojimo būdą nutarė pakeisti administracijos direktorė. Kodėl nebuvo priimtas sprendimas rengti detaliojo plano, taip ir lieka neaišku.
Toliau pateikta informacija verta detalesnio aptarimo. „Atsižvelgiant į patvirtintus ir galiojančius Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, planuojama ūkinė veikla numatoma esamų ir planuojamų gyvenamųjų vietovių (U1) tvarkymo zonoje. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 (planuojamų gamybos ir sandėlių) teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“, – dėsto savivaldybė.
DELFI net keletą kartų bandė išsiaiškinti, kuris konkrečiai savivaldybės darbuotojas nusprendė, kad sandėlio teritorija „nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“. Tačiau savivaldybė tokios informacijos nesuteikė.
Reikia paminėti, kad gyventojai laikosi priešingos pozicijos. Jų nuomone, naujasis sandėlis kaip tik darytų neigiamą įtaką aplinkinėms gyvenvietėms.
Bandėme sužinoti savivaldybės administracijos direktorės poziciją, ar jai taip pat atrodo, kad naujasis sandėlis neblogintų kaimo gyventojų gyvenimo kokybės. Tačiau ji, savo parašu pakeitusi žemės naudojimo būdą, į DELFI klausimus nematė reikalo atsakyti.
Toliau merės Marijos Rekst vadovaujama savivaldybė dėsto, kad jos darbuotojai, keisdami teritorijų planavimo dokumentus, pasikliovė žodiniu žemės sklypo savininko, verslininko Valdo Želnios, informacija, kas sandėlyje galbūt galėtų būti sandėliuojama.
„Kaip savivaldybę informavo būsimas statytojas, jų įmonė prekiauja profesionalia restoranų įranga, tiekia šiems įrenginiams atsargines dalis, pritaiko įrangą klientų patalpose. Planuojamos 2 sandėliavimo patalpos“, – dėsto savivaldybė.
Kas bus sandėliuojama, V. Želnios klausė ir DELFI žurnalistai, tačiau į šį klausimą jis neatsakė. Kaip ir į visus kitus jam užduotus klausimus.
Ar savivaldybė, pasikliovusi žodine informacija, kad galbūt bus sandėliuojama virtuvinė įranga, vėliau galės užtikrinti, jog vėliau nebus pradėta sandėliuoti visai kas kita, valdininkai DELFI neatsakė.
Kodėl savininkas nenurodė savo planų raštu, taip pat lieka neaišku.
Toliau savivaldybė savo tekste dėsto, kad „teisės aktų nustatyta tvarka 2019 m. spalio 10 d. buvo organizuotas viešasis projektinių pasiūlymų aptarimas, kuriame, deja, suinteresuota visuomenė nedalyvavo“. Tačiau vietos gyventojai, su kuriais kalbėjo DELFI, teigė, kad bendruomenė nebuvo informuota apie numatomą aptarimą. O savivaldybės puslapyje esą taip pat informacijos nebuvo.
Kad gyventojai gali būti teisūs, įsitikino ir DELFI žurnalistai. Konkretaus sklypo (Sūkurio g. 2) teritorijos naudojimo būdas pakeistas į pramonės ir sandėliavimo 2018 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tačiau apsilankius savivaldybės internetiniame puslapyje ir paspaudus nuorodą į „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai“ paskutinė informacija pateikta tik 2017 m. liepos 24 d.
Pažvelkime į skiltį „Teritorijų planavimo koncepcinės schemos“. Čia informacija atnaujinta tik 2011 metais.
Skelbimai apie rengiamas koncepcines schemas atnaujinti 2013 metais. Tad kur gyventojai galėjo rasti jiems svarbią informaciją, taip ir lieka neaišku.
DELFI kalbinti teritorijų planavimo ekspertai teigė, kad Vilniaus rajono savivaldybei nereikėtų bandyti išrasti dviračio, elementaraus viešinimo reikėtų pasimokyti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurios tinklapyje vilnius.lt galima rasti atnaujinamą ir aktualią informaciją, aiškius brėžinius, kuriuos galima parsisiųsti, matyti, kada vyks viešinimo posėdžiai, kur jie vyks ir t. t.
Anot ekspertų, šiuo metu atrodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė tyčia neskelbia informacijos apie detaliuosius planus, projektinius pasiūlymus arba skelbia taip, kad niekas negalėtų jų rasti. Tai nėra viešinimas.
DELFI sulaukė didelio kiekio Vilniaus rajono gyventojų laiškų ir informacijos apie galimus pažeidimus planuojant ar statant jų rajone. Jei žinote daugiau atvejų apie tokius pažeidimus, pasidalykite su redakcija šiuo el. paštu delfi@delfi.lt.