Kultūros ministerijos pakviesta dalyvauti J. Miltinio dramos teatro Meno taryboje visuomenininkė, Panevėžio garbės pilietė Karolina Masiulytė-Paliulis išdrįso pasakyti, kad karalius nuogas. Pasak jos, tik perskaičiusi spektaklio tekstus supratusi, kad ši pjesė – provokacija, kuri sukels didžiulį ažiotažą ir už Lietuvos ribų. Ir nepritarė, kad ji būtų statoma J. Miltinio dramos teatro scenoje.

„Tai visiškas absurdas ir pasityčiojimas, noras skaldyti visuomenę ir įžeisti žydų bendruomenę. Tiesiog šlykštu, kai Devintasis fortas, kur buvo nužudyta tūkstančiai žydų, virsta pramogų centru. Man baisu ir nežinau, kaip stabdyti visą šį procesą“, – atvirai rėžė K. Masiulytė-Paliulis.

Ji įsitikinusi, kad ši premjera užtrauks didžiulę gėdą teatrui.

Meno tarybos posėdyje buvo iškeltas klausimas, kad dar prieš statant spektaklį reikėjo diskusijos apie jį, tačiau įsisiūbavus konfliktui tarp teatro vadovo Leono Blėdžio ir meno vadovo Andriaus Jevsejevo, kūrybiniai darbai nuėjo į antrą planą. K. Masiulytės-Paliulis žiniomis, nelojalūs meno vadovui aktoriai tiesiog be jokio įspėjimo pakeičiami kitais. O ir Kultūros ministerijai ši skandalinga pjesė pasirodė ne tokia svarbi – į spektaklio „Mūsiškiai“ aptarimą neatvyko nė vienas jos atstovas.

„Teatras pasidarė kaip šiukšlių dėžė. Visai nenorėjau eiti į Meno tarybą. Ten patekau į baisią atmosferą. Dabar, jeigu bus pastatyta ši pjesė, visoje Europoje nuskambėsime itin prastame kontekste. Nesuprantu, kokia yra Meno tarybos nauda, jeigu jų narių nuomonė niekam nerūpi. Kai garsiai pasakiau, kad R. Vanagaitė savo knygoje „Mūsiškiai“ iškraipė istoriją, A. Jevsejevas šaukė, kad tai, ką parašė R. Vanagaitė, yra visiška tiesa. Baisu, neturiu net žodžių apibūdinti šiai situacijai“, – kalbėjo K. Masiulytė-Paliulis.
Karolina Masiulytė-Paliulis

Apkaltino direktorių

Pats J. Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Jevsejevas teigė, kad R. Vanagaitė nėra nei spektaklio dramaturgė, nei režisierė, nei prodiuserė. Pjesę parašė lenkų dramaturgas Michalas Valčakas, o režisuoja Artūras Areima. Menininko tikslas, pasak A. Jevsejevo, yra galimybė kalbėti apie visuomenei jautrius klausimus meno kalba.

„O kaip išgyvendinti nesantaiką visuomenėje? Tylint? Nutildant kitaminčius? Man atrodo, kad labiausiai žmones nuo tokių negandų gydo diskusija. Tebūnie šiuo atveju meninė“, – jau dabar skandalingai pagarsėjusią pjesę gynė A. Jevsejevas.

Jis kaltina paskutines darbo dienas skaičiuojantį teatro vadovą L. Blėdį galimai tyčia vilkinant spektaklio statymo procesą – visa komanda dirba be sutarčių, pjesės autoriui M. Valčakui vis dar nesumokėti pinigai už kūrinį ir atliktą darbą.

„Kažkodėl delsiama tvirtinti pastatymo sąmatą. L. Blėdis bando savo, kaip teatro vadovo, atsakomybę už jo paties ministerijai pateiktus ir jos patvirtintus teatro kūrybinius planus permesti Meno tarybai, meno vadovui, Kultūros ministerijai, spektaklio režisieriui ir kitiems. Kodėl taip yra, galima spėlioti, bet nematau prasmės. Geriausia būtų klausti jo paties. Tačiau vadovas nuo spektaklio kūrybinės komandos, taip pat ir nuo manęs, atsitvėrė tylos siena“, – tvirtino A. Jevsejevas.
Andrius Jevsejevas // M. Garucko nuotr.

Lakmuso popierėlis

„Mūsiškių“ režisierius A. Areima socialinėje erdvėje pareiškė jau dabar jaučiantis visuomenės spaudimą.

„Į mus lekia be galo daug skaudžių, aštrių kulkų, nors tik norime paprasto dalyko – pastatyti spektaklį, kuris primintų, koks žmogus gali būti žiaurus kitam žmogui, kitos tautos ar kitaip mąstančiam žmogui. Priminti, kad mes vis dar žaidžiam ant žudynių vietų ir vis dar esame apsupti baimės tai pripažinti. Tiesiog pripažinti, kad tai padarėm. Ir atsiprašyti, kad galėtumėme būti sąžiningi, moralūs sau, o ne toliau kartoti seną sovietinę ar fašistinę dainelę, kad kažkas buvo „patys kalti ir taip jiems ir reikia“, – sakė režisierius.

Jis įsitikinęs, kad pjesė bus kaip lakmuso popierėlis, kuris parodys, kiek Lietuva pasirengusi būti demokratiška, liberali, kalbėti atvirai visomis meninėmis kalbomis.

„Mes aukštiname savo tautą, keliame ją aukščiau už kitas. Pagal tokį kriterijų turėtume save laikyti naciais. Karolina Masiulytė per Meno tarybos posėdį teigė, jog „viską padarys, kad ši medžiaga nebūtų pastatyta“ ir, kad ji „būtų irgi šaudžiusi“. Laidų „24 valandos“ ir „Farai“ populiarumas parodo mūsų tautos paveikslą. Didžiuojamės tų laidų herojais. Ar tikrai tokie norim būt“, – socialiniame tinkle „Facebook“ diskusiją provokavo A. Areima.

Pati K. Masiulytė-Paliulis buvo priblokšta tokių A. Areimos pasisakymų ir pavadino juos šmeižtu.

„Paskutiniame susitikime pasakiau, kad suprantu, jog norite pasigilinti į praeitį, kodėl lietuviai galėjo prisidėti prie tų baisių žydų tautos žudynių, suprantu, kad toks noras normalus, bet ne su šita medžiaga. R. Vanagaitės reputacija Lietuvoje, kai ji Vanagą Ramanauską taip apšmeižė, prasta. Pasiūliau remtis, pavyzdžiui, vokiečių literatūra, kuri jau praėjo šį kelią. Ruošiama kažkokia bomba, kyla įtarimų, kad šis skandalas kažkam bus naudingas, tik nežinia kam“, – svarstė K. Masiulytė-Paliulis.

Pavogta idėja?

Kultūros ministerija tvirtina į teatro kūrybinę virtuvę nesikišanti. Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėjos Janos Mikulevič teigimu, ministerija skiria teatrui biudžetą visiems metams, o kūrinių pastatymus planuoja pats teatras.

„Tai paties teatro virtuvė. Jie kol kas turi teatro vadovą, taip pat meno vadovą, egzistuoja ir Meno taryba, sudaryta ne tik iš pačių teatralų. Teatras pats sprendžia, kokius spektaklius statyti“, – teigė J. Mikulevič.

Audringas diskusijas „Mūsiškiai“ sukėlė ne tik J. Miltinio dramos teatro užkulisiuose, bet ir tarptautinėje erdvėje. Paryžiuje gyvenantis JAV menininkas Aaronas Kahnas Panevėžio J. Miltinio teatro vadovus apkaltino pasisavinus jo idėją statyti spektaklį pagal R. Vanagaitės skandalingąją knygą, o jį patį atleido iš darbo nieko nepaaiškinę.

Kaip žiniasklaidai tvirtino A. Kahnas, jis buvo tas žmogus, kuris teatro vadovams pasiūlė pastatyti pjesę Lietuvos scenai pagal knygą „Mūsiškiai“, pats kreipėsi į R. Vanagaitę dėl idėjos įgyvendinimo, tačiau jam pačiam netikėtai buvo atleistas, o jo ambicingas projektas buvo patikėtas režisieriui A. Areimai. Menininkas įsitikinęs, kad turi pakankamai įrodymų laimėti bylą, tačiau nenorintis jai eikvoti laiko ir kūrybinės energijos.