„Bandysime išsiaiškinti sisteminius trūkumus, jei tokių yra, kad reaguotume į ekstremalias situacijas maksimaliai efektyviau“, – BNS sakė komiteto vadovas Dainius Gaižauskas.
Anot jo, posėdyje bus aptarti nesklandumai, išryškėję tiek per anksčiau vykusias pratybas imituojant branduolinį incidentą Astrave, tiek gesinant gaisrą Alytuje.
„Per trumpą periodą turėjom mokymą, pratybas, imitavom branduolinį incidentą, ir turėjom gaisrą. Tada palyginsime, ką per mokymus pastebėjom ir per gaisrą, realioj gyvenimiškoj situacijoj. Norime sužinoti, kokių pokyčių reikia, kas veikia, kas ne“, – teigė D. Gaižauskas.
Į posėdį kviečiami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai.
Civilinės saugos klausimai aptariami po spalio 16 dieną Alytuje padangų perdirbimo įmonėje kilusio gaisro, kuris vadinamas viena didžiausių ekologinių nelaimių šalyje per pastaruosius metus.
Gaisras užgesintas per kelias dienas, bet ugniagesiai įvykio vietoje dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką. Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
Spalio pradžioje šalyje taip pat vyko civilinės saugos pratybos mokytis reaguoti į incidentą Baltarusijoje esančioje Astravo atominėje elektrinėje.
Per pratybas buvo imituojamas scenarijus, kad Baltarusija nepraneša apie Astravo jėgainės avariją, tačiau Lietuvoje įrengtos stebėjimo sistemos fiksuoja išaugusius oro ir vandens užterštumo rodiklius.
Per šiuos mokymus bus treniruojamasi evakuoti pietryčių Lietuvos gyventojus, bus tikrinama žmonių perspėjimo sistema.