Moteris teigė, kad valstybė nepagrįstai ilgai užtruko įgyvendinti teismo sprendimą, o dėl kilusios sumaišties ji su dukra buvo priverstos išvykti iš šalies.

Tačiau Strasbūro teismo septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad „šalies pareigūnai, vykdydami Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimą, veikė su būtinu stropumu, nepaisant fakto, kad tas sprendimas nebuvo įvykdytas per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį“.

Dalyvaujant policijos pajėgoms, mergaitė motinai buvo perduota 2012 metų gegužės 17 dieną – praėjus penkiems mėnesiams po teismo sprendimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tokį delsimą nulėmė objektyvios priežastys – pirmasis bandymas perduoti mergaitę nepavyko dėl to, kad teta Neringa Venckienė nenuvedė jos į mokyklą, antrasis – dėl prie namų buvusios minios ir aktyvaus senelių pasipriešinimo.

Anot Strasbūro teisėjų, antstolė, vykdydama Kėdainių teismo sprendimą, ėmėsi skrupulingų priemonių – suderino mergaitės perdavimo planą su policija, psichologais, vaikų priežiūros specialistais.

„Galiausiai žingsniai, kurių buvo imtasi, davė teigiamų rezultatų ir mergaitė 2012 metų gegužės 17 dieną buvo grąžinta pareiškėjai“, – rašoma 43 puslapių teismo sprendime.

Strasbūro teismas taip pat pažymėjo, kad „susidūrusi su N. Venckienės pasipriešinimu valstybė neliko pasyvi situacijos stebėtoja“ – antstolės prašymu teismas jai skyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl N. Venckienės ir jos giminaičių veiksmų.

Lietuvos teisėjas Egidijus Kūris nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, nes buvo viešai žiniasklaidai komentavęs situaciją Lietuvoje. Jį šioje byloje pakeitė Konstitucinio Teismo teisėja Danutė Jočienė.