DELFI tyrimą galite rasti ČIA.
Kaimynams tai buvo staigmena
Žurnalistams kaimo gyventojai sakė, kad jie dar visai neseniai sužinoję apie verslininko ir savivaldybės planus puolė gilintis į situaciją ir aiškintis, ką iš tiesų ketinama statyti šalia jų namų.
Vietiniai su žurnalistais pasidalino nuogąstavimais, kad savivaldybėje galbūt buvo sufalsifikuoti jų sutikimai, nes esą nė vienas kaimo gyventojas nėra davęs sutikimo pramoninio objekto statyboms Klevinėms kaime.
DELFI ėmusis aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad Klevinės kaime, Sūkurio g. 2, ketinama statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Ir gyventojams nieko nežinant statytojui palankūs sprendimai skinasi kelią žaibišku greičiu.
Pagal detalųjį planą sklypas yra gyvenamojoje teritorijoje. Aplink nėra jokių pramonės objektų – vien gyvenamieji namai. Šią gyvenvietę pamėgę naujakuriai dėl ypatingai gražios gamtos – šalia yra didelis miškas ir unikali pelkė.
Registrų centro duomenimis, sklypas, kuriame planuojamos statybos, priklauso Valdui Želniai ir jo sutuoktinei Jūratei Želnienei. Įdomu tai, kad šis sklypas yra labai mažas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad jis tesudaro 11,17 aro. Tačiau sklypo užstatymo tankumas gerokai didesnis nei greta esančių sklypų – 48,7 proc. Kaip ir užstatymo intensyvumas – 0,56.
Projekte nurodoma, kad pastate planuojama įrengti ne tik sandėliavimui skirtas patalpas, bet ir administracines patalpas. Tačiau jos užimtų gerokai mažiau vietos nei sandėliavimo patalpos. Be to, projekte rašoma, kad pastato bendras plotas – 622,58 kvadratiniai metrai, pastato tūris – 4000 kubinių metrų. Numatomas aukštis – 8,30 metro.
Svarbu ir tai, kad šiaurinėje ir rytinėje pusėse numatomos pasikrovimo/iškrovimo rampos. Tai reiškia, kad prie šio pastato važinės sunkvežimiai, atveždami ir išveždami tam tikrą produkciją.
Mįslingai pakeistas sklypo naudojimo būdas
Klevinės kaime ruošiamasi statyti pramoninį objektą, tačiau pagrindinė daikto naudojimo paskirtis to daryti neleido. Ir čia Marijos Rekst vadovaujama Vilniaus rajono savivaldybė surado būdą, kaip uždegti žalią šviesą planuojamoms statyboms. Aplinkinių sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, kad pradėtų veikti sandėlis, reikėjo korekcijų.
Administracijos direktorius nutarė savo įsakymu padaryti korekciją, nors, teisininkų nuomone, su kuriais konsultavosi DELFI žurnalistai, šiuo atveju reikėjo keisti detalųjį planą. Tiesa, detaliojo plano keitimas užtruktų ilgiau, nes sprendimą turėtų priimti rajono taryba. Ilgesnės ir plano korekcijos procedūros.
DELFI Vilniaus rajono savivaldybės paklausė, kodėl nebuvo keistas detalusis planas, tačiau savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič į šį klausimą konkrečiai neatsakė. Tik dar kartą pakartojo jau žinomą informaciją, kad teritorijos naudojimo būdą pakeitė administracijos direktorius.
„Savivaldybės teritorijos planavimo organizatorius pagal Teritorijų planavimo įstatymo 1 str. 34 p. Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. 6 str. 2 d. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Konkrečiu atveju teritorijos naudojimo būdas buvo pakeistas administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, - sakė J. Gulbinovič.
Net dar kartą paklausus, kodėl rajono tarybos nebuvo keistas detalusis planas, ji tik pakartoto tą patį, kad korekcijas padarė administracijos direktorius. Taip pat ji paminėjo, kad Žemės paskirtį pakeitė Nacionalinė žemės tarnyba dar 2016 metais.
„Žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalintas ir pakeista žemės paskirtis į kitą 2016 metais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu. Konkretaus sklypo teritorijos naudojimo būdas pakeistas į pramonės ir sandėliavimo – 2018 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu”, - aiškino savivaldybės atstovė.
Vis dėlto DELFI rado ankstesnį Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, kad keičiant žemės paskirtį turėtų būti rengiami detalieji planai: „Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 77-2975; 2009, Nr. 159-7205) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, rengiami detalieji planai. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364) (toliau – Taisyklės) 27.1.1 punktą detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus”, - teigiama viešai pasiekiamame išaiškinime.
Ministrą savivaldybės veiksmai nustebino
Aplinkos ministras K. Mažeika liko nustebęs Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu žemės naudojimo būdą keisti be detaliojo plano korekcijų. Anot jo, prieš išduodant statybos leidimą būtina atsižvelgti į gretimų teritorijų užstatymą.
„Gaila, kad savivaldybės numoja ranka į Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimą, kad be detaliojo planavimo galima statyti tik atsižvelgiant į gretimų teritorijų užstatymą. Aplinkos ministerija, matydama tokius savivaldybių veiksmus, parengė Teritorijų planavimo įstatymo projektą, kuriuo stiprinamas gyventoju informavimas apie planavimą, o taip pat ir informavimą apie paskirties keitimą”, - aiškino K. Mažeika.
Be to, jis pridūrė, kad dėl šio atvejo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų tyrimą, ar teisėtai buvo pakeisti teritorijų panavimo dokumentai.
