Prieš medikus – psichologinis smurtas
Medikų sąjūdžio atstovas Darius Jauniškis laidoje „DELFI diena“ tikino, kad ir dabar dar susiduria su tuo, kad kai kurie skyriaus vadovai su medikais elgiasi itin negražiai.
„Aš, tiesą sakant, labai sėkmingai praėjau tiek studijų, tiek rezidentūros metus. Tiesiogiai su terorizavimu ar smurtu nebuvau susidūręs, bet esu matęs, kaip kituose skyriuose vyksta tas gydytojų žeminimas, terorizavimas. Tai sukeldavo labai neigiamas emocijas.
Anksčiau skyriaus vadovai jausdavosi „karaliukais“, kurie galėdavo kontroliuoti viską, ką tik norėdavo. Graudžiausia, kad gydytojai būdavo baudžiami ne dėl to, kad jie kažko nepadarė, ne dėl klaidų, bet tiesiog dėl to, kad neatėjo į darbą prieš darbo laiką. Bausmė būdavo, pavyzdžiui, dvejus mėnesius neoperuoti. O ką tai reiškia chirurgui? Tai baisiausia, kaip galima nubausti chirurgą“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Nepaisant tokių problemų, Medikų sąjūdžio atstovas tikino, kad jo skyriuje tokių problemų nėra.
„Man pasisekė, nes dirbu tokiame skyriuje, kur to nėra, bet taip, aš pastebiu iš to, ką pasakojo mano kolegos ir tai, kas iš tikrųjų vyksta. Pasirodo, kad ta mobingo dvasia vis dar gyva. Mes dėl to iškėlėme tą klausimą, nes tai yra nenormalu, su tuo reikia kažką daryti, reikia spręsti problemas, kad nebūtų daugiau tokių tragedijų“, – laidoje „DELFI diena“ pabrėžė jis.
Turi būti sukurti mechanizmai
Pasiteiravus, ar jis pritartų, kad vadovai turėtų būti perrenkami po tam tikro kiekio kadencijų, D.Jauniškis tikino, kad jeigu patys medikai nesiskundžia, tuomet tas pats vadovas gali ir toliau vadovauti.
„Aš manau, tai priklauso nuo to, ar darbuotojai yra patenkinti tuo skyriaus vadovu. Jeigu patenkinti, tai jie gali jį perrinkti kitai kadencijai. Bet, manau, kad turi būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui valdžia, tie mechanizmai turėtų sustabdyti žmones, kurių negalima prileisti prie valdžios, nes jie tampa monstrais“, – tikino jis.
Tai visos Lietuvos problema
O kalbėdamas apie praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią apie baisią tragediją, kai nusižudė jaunas medikas, vyras tikino, kad gali tik įsivaizduoti, kaip po nelaimės jaučiasi iš gyvenimo pasitraukusį kolegą pažinoję medikai.
„Jeigu aš jaučiu kaltę dėl to žmogaus, kurį pažinojau, tai kolegos, kurie nepadėjo jam, žinoma, irgi turi jausti kaltę. Man, tiesą sakant, jų labai gaila, nes aš tik galiu įsivaizduoti, kokia yra jų psichologinė būsena. Aš manau, kad mes turime daryti viską, kad tokie dalykai nebepasikartotų.
Mes matome iš žmonių reakcijų, kurie dalijasi savo istorijomis. Panašu, kad tai yra ne vieno skyriaus, ne vienos ligoninės, bet visos Lietuvos problema.
Sunku pasakyti, ko bijo kiti medikai. Galbūt ligoninės administracija gali imtis priemonių, sudarinėti nepatogius grafikus, skaičiuoti klaidas, yra daug įvairių mechanizmų žmogui terorizuoti. Žinoma, žmogus geriau pasirenka patylėti ir laukti, kol viskas nurims“, – tikino jis.
„Aš manau, kad mes savyje turime nugalėti baimę“, – taip pat pridūrė jis.
Vyras pabrėžia, kad dažnai jauniems medikams neleidžia pasipriešinti pernelyg stipriai jaučiamas baimės jausmas.
„Ta sistema yra pakankamai stipri. Kai žmogaus smegenyse įsigalioja stresas ir baimė, ją labai sunku išmušti. Tikslas yra nepasiekti to lygio, kai žmogus tampa zombiu, kai nebegalvoja, kas vyksta aplinkui. Iš esmės turėtų būti mechanizmai, kad žmogus, kuris yra terorizuojamas, turėtų, kur pasiskųsti, o administracija turėtų sureaguoti ir išsiaiškinti priežastis. Jeigu ne vienas žmogus nepatenkintas vadovu, turėtų būti sprendžiama dėl vadovo pakeitimo.
Teoriškai dabar medikai turi, kur kreiptis. Jie gali kreiptis į ligoninės administraciją, bet šiuo konkrečiu atveju ligoninės administracija žinojo, kas vyksta tame skyriuje, bet kažkodėl reikiamų priemonių nebuvo imtasi, kad išvengtume tos tragedijos. Aš manau, kad žmonės turi teisę kreiptis, bet ar tai veikia? Manau, kad kai kuriais atvejais taip, o kai kuriais ne.
Gaila, kad mes apie tą problemą (jauno mediko savižudybę) kalbame tada, kai jau įvyko tragedija, bet mes turime neleisti, kad įvyktų kitos tragedijos. Mes turime sukurti tuos mechanizmus, neturime bijoti kalbėti apie tai ir tie žmonės, kurie terorizuoja, turėtų savotiškai bijoti ir žinoti, kad jie nėra nebaudžiami“, – tikino jis.
Tikina, kad medikai turi kur kreiptis
Molėtų ligoninės direktorius, gydytojas chirurgas Vaidotas Grigas tikino, kad jo skyriuje nėra tokių problemų.
„Aš manau, kad atmosfera darbingai draugiška, nes mano požiūris į vadovavimą skiriasi nuo to, ką aš mačiau rezidentūros metu, kokius teko pažinti klinikos vadovus, skyriaus vedėjus. Manau, kad kiekvienas rezidentas galėtų parašyti knygą nuo savo pirmų rezidentūros metų iki to, kai jie pradėjo dirbti klinikose. Ir mano laiku buvo daug ko, patyčių, nesiskaitymo su žmonėmis. Matau, kad ir iki šių dienų tam tikrose vietose tai yra likę.
Aš manau, kad administracija turėtų būti suinteresuota, kad iškilusios problemos būtų išspręstos, o pagrindinis faktorius – baimė dėl darbo. Žinant, kad tau toliau teks dirbti tame pačiame skyriuje ar klinikoje, ir jeigu nebus palaikymo, tai kiekvienas pagalvoja, ar verta tai daryti, ar verta viešinti problemas“, – DELFI laidoje kalbėjo jis.
„Trūksta vienybės ir drąsos“, – taip pat pridūrė.
Pasiteiravus, ar kada pačiam teko piktai kalbėti su darbuotojais, jis sakė, kad niekada.
„Būna susirinkimų, kai reikia išnagrinėti situaciją, bet kad žeminčiau žmogų kitų akivaizdoje – niekada. Jeigu noriu kažką pasakyti, turiu tai pasakyti nekonfliktiškai, bet nei karto nedrįsau ant žmonių rėkti“, – tikino jis.