Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad išpopuliarėjus socialiniams tinklams „prasmės tame draudime gal ir neliko“.

„Pasikeitus situacijai, kada vis daugiau agitacijos vyksta būtent internetu, socialiniuose tinkluose, gal tas draudimas ir nebeturi tokios praktinės prasmės. Iš tikrųjų žmonės sprendimus turbūt pasidaro anksčiau ir ta viena diena nieko nenulemtų“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Jei bus tokie pasiūlymai, juos galim tikrai nagrinėti ir svarstyti, nes daug prasmės tame draudime nebeliko“, – teigė „valstiečių“ vadovas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų „pavojinga siūlyti ir svarstyti rinkimų organizavimo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos rinkimų rezultatams“.

„Yra daug neproporcingų ribojimų, kuriuos pirmiausiai susikūrė pati VRK savo taisyklėmis ir įstatymų interpretacijomis, kaip, pavyzdžiui, socialinių tinklų įrašų ribojimas. Tačiau agitacijos ribojimų prieš pat rinkimus atsisakymas gali sukelti daug neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, visiškai nebeliks laiko prieš pat balsavimą paskelbus melagingą informaciją, į ją atsakyti“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Anot jo, reikia įvertinti, kiek toks pakeitimas duotų naudos, o kiek padarytų žalos, išanalizuoti tarptautinę praktiką.

„Kol to nėra, siūlymui pritarti būtų sudėtinga“, – teigė konservatorių vadovas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas VRK siūlymą vadino racionaliu. Anot parlamentaro, su dabartiniu reguliavimu politinio pobūdžio įrašus socialiniuose tinkluose skelbiantys žmonės padaromi potencialiais pažeidėjais.

„Mano manymu, racionalus siūlymas nuimti šitą ribojimą, nepadaryti potencialiais pažeidėjais kandidatų, turėti mažiau ginčų, mažiau skundų ir apriboti ne laike, o erdvėje, kad 50 metrų nuo balsavimo vietos nebūtų jokių renginių, agitacijos. Visiems bus paprasčiau“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius laikėsi pozicijos, kad dabartinės tvarkos keisti nereikėtų.

„Aš galvoju, kad tylos režimas yra gerai, jis skirtas pamąstymui, pagalvojimui. Aš manau, kad turėtų likti, kaip yra. Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ką jie duoda teigiamo? Vis tiek prieš rinkimus reikia šiek tiek nusiraminti ir susikaupti, pailsėti nuo agitacijos“, – BNS teigė R. Sinkevičius.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas iš viso siūlė balsavimą perkelti iš sekmadienio į šeštadienį. Anot jo, tuomet ir agitacijos draudimas nebūtų aktualus.

„Aš sakyčiau, kad reikia balsavimą daryti ne sekmadienį, o šeštadienį. Argumentas paprastas – duoti pailsėti rinkimų komisijų nariams. Sekmadienį vyksta balsavimas, o per naktį žmonės skaičiuoja balsus, būna pavargę, o pirmadienį eina į darbą. Perkėlus rinkimus, ir agitacijos draudimas savaime išnyktų“, – aiškino parlamentaras.

Šiuo metu Lietuvoje įstatymai draudžia rinkimų agitaciją iki jų likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus iki draudimo iškabintą išorinę politinę reklamą.

Veiklos ataskaitoje VRK tarp kitų teisėkūros pasiūlymų kalba apie galimybę atsisakyti agitacijos ribojimo per rinkimus.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė tvirtino, kad dėl socialinių tinklų specifikos vargiai įmanoma sukontroliuoti juose skleidžiamą politinę reklamą, taip pat kėlė klausimą dėl skirtingų agitacijos sąlygų per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną.

„Šioje vietoje mes galvojame ir apie socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose skelbiama ypač daug politinės reklamos ir agitacijos draudimo laikotarpiu, komisija nėra pajėgi sugaudyti kiekvieną politinės reklamos atvejį“, – BNS komentuodama siūlymą sakė VRK vadovė.

VRK pirmininkės vertinimu, svarbiausia užtikrinti, kad visa politinė reklama būtų deklaruota bei apmokėta iš teisėtų šaltinių. Įstatymai riboja tiek didžiausias galimas kampanijos išlaidas, tiek aukas.