Ištyrę spalio 20-ąją, ketvirtą dieną nuo gaisro pradžios, paimto pieno mėginius Alytaus rajono ūkininkų ūkiuose, veterinarijos specialistai jame rado net aštuonis kartus padidėjusį pavojingo kancerogeno – dioksino kiekį. Ši cheminė medžiaga sukelia vėžinius susirgimus.
Normas viršija net aštuonis kartus
Iš penkių Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje paimtų mėginių, pasak D. Remeikos, trijuose padidėjusios taršos nenustatyta. Tuo tarpu Genių kaime esančio pieno supirkimo punkto pieno mėginyje rasta pustrečio, o Karklynų kaime ūkininkaujančio Gedimino Krušnos ūkio karvių piene – net aštuonis kartus padidėjęs dioksino kiekis. Mėginiai buvo imti gaisro paveiktose teritorijose esančiuose ūkininkų ūkiuose, pieno supirkimo punkte bei Alytaus mieste esančioje maisto perdirbimo įmonėje.
„Iš penkių paimtų mėginių dviejuose radome padidėjusį dioksinų kiekį. Trijuose mėginiuose, kurie imti maisto perdirbimo įmonėje „Rivona“, esančioje Pramonės rajone, Alytaus mieste, pakitimų nestebima, tuo tarpu Genių kaime esančiame pieno surinkimo punkte paimtame mėginyje rasta pustrečio karto daugiau nei leistina dioksino, o Karklynų kaime, 6 kilometrų nuo gaisravietės, esančiame ūkininko Gedimino Krušnos ūkyje paimto mėginio rezultatuose – dioksino norma pieno mėginyje viršijo net aštuonis kartus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinatijos tarnybos vadovas.
Tuo tarpu pats ūkininkas G. Krušna DELFI teigė netikintis tokiais tyrimų rezultatais.
„Atvažiavę paėmė, nei pasirašyti kur liepė, nei ką. O kodėl netikrino ir kitų? Ir dar – girdėjau, kad tikrino visai prie pat gaisravietės ūkininkaujantį ūkininką, bet ten padidėjusios taršos nerado. Laikau 20 melžiamų karvių, per parą parduodu apie 160 litrų pieno, auginu mėsinių galvijų. Kol kas šių dienų primelžtą pieną laikau šaldytuvuose, paėmė šiandien (šeštadienį, spalio 26-ą dieną – aut. past.) naują mėginį. Jei nieko neras, sako, galėsim tą pieną priduot“, – pasakojo ūkininkas, kurio laikomų karvių piene rasta net aštuonis kartus padidėjusio dioksino kiekis.
Pats G. Krušna teigia, kad pavojinga gal tik arčiau Alytaus miesto esančioms sodyboms, tuo tarpu jis net galvijų neuždaręs dar.
Meras A. Vrubliauskas: pasekmės apims visas ūkio sritis
Nuo penktadienio net 25 Alytaus rajono vietovėse, esančiose gaisro paveiktoje teritorijoje, uždrausta supirkti, parduoti ir naudoti net savo reikmėms pieno žaliavą.
Tai paveiks apie 500-ų ten laikomų melžiamų karvių pieną, kurį veterinarijos specialistai nerekomenduoja šerti net naminiams gyvuliams, o lieti į mėšladuobes. Pienas iš šių vietovių taip pat draudžiama parduoti supirkėjams, prekiauti pienu ar iš jo pagamintais produktais turguje.
Rekomenduojama neganyti galvijų, nenaudoti tvenkinių vandens gyvulių girdymui, nenaudoti laukuose likusių daržovių, vaisių.
Šeštadienį, spalio 26-ąją, pasak VMVT direktoriaus D. Remeikos, paimti dar 30 mėginių – pieno, vandens, pasėlių želmenų, daržovių, vaisių. Jų tyrimų rezultatai bus žinomi kitos savaitės pabaigoje.
„Vienas tyrimas trunka iki penkių dienų, kaina – nuo 300 iki 900 eurų. Visus tyrimus darome į skolą, mat lėšų neskirta. Tačiau čia yra ekstremalus atvejis, negalime laukti, kol kas nors nuspręs iš kur paimti lėšų. Tikimės, kad Vyriausybė apmokės. Tiesa, jau dabar mūsų institutas užverstas paimtais mėginiais, planuojame kreiptis pagalbos į kolegas Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, nes kai kurių mėginių Lietuvoje net neturime sąlygų atlikti“, – sakė D. Remeika.
Tuo tarpu Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teigia, kad šeštadienį į Alytų buvo atvykęs ne tik VMVT direktorius D. Remeika, bet ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Esą ministras išklausė, kokia padėtis, ir pažadėjo padėti. Su pačiu A. Palioniu šeštadienį susiekti nepavyko, jo tarnybinis mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Ateinantį pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybėje kviečia Valstybinę ekstremalių situacijų komisiją – Alytaus gaisro padėčiai ir padariniams aptarti.
Tuo tarpu meras A. Vrubliauskas baiminasi, kad gaisro pasekmės palies ne tik ūkininkus.
„Pasigendu informacijos. Žmonėms rūpi tyrimų rezultatai – kas ėmė, ką tyrė, ką tie skaičiukai lentelėse ar grafikuose reiškia. Dabar gi tas pasakymas – tarša normali ar tarša padidėjusi – yra labai sąlyginis. Mums, kaip savivaldybei, dabar uždavinys, kaip užkardyti užterštų produktų patekimą į darželius, mokyklas, juk maitinimas vyksta, iš kur ima produktus. Ūkininkai pergyvena, kas bus su pasėtais žieminiais pasėliais, kurie jau sudygę – ar pavasarį bus tinkami naudoti.
Sodininkai ir daržovių augintojai klausia, ar jau stoti su ištiesta ranka prie seniūnijos pašalpoms, nes jei dirvožemis užterštas ir nebus galima jame auginti produkcijos, kris ne tik didieji pieno, galvijų ūkiai, bet ir smulkieji. Miklusėnuose ir kitose gyvenvietėse kuriasi, gal reiktų sakyti – kūrėsi, jaunos šeimos, žmonės investavo, statė namus, ir dabar – ką daryti? Išsikelti ar likti? Neabejotinai tai paveiks ir nekilnojamo turo, žemės kainos rinką. Tai palies visas ūkio sritis. Bet svarbiausiai – neaišku kaip su pagrindiniu klausimu, kuris mums svarbiausias – žmonių sveikatos tyrimais: kas juos atliks, kur, kada, kaip, kas apmokės? Visa tai svarbu, atsakymų norim ir mes, ir gyventojai, o iniciatyvos iš valstybės institucijų – pasigendu“, – sako Alytaus rajono meras.
Skandalas: dirvožemio tyrimai – net nepaimti
Tuo tarpu šetadienį paaiškėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūra, kuri matuoja aplinkos taršą ir skelbia užterštumo duomenis, net nėra paėmusi dirvožemio mėginių tyrimams Alytaus gaisro paveiktoje teritorijoje.
DELFI susisiekus su agentūros direktoriumi Rimgaudu Špoku, į klausimą, kur yra duomenys apie dirvožemio užterštumą, pašnekovas atsakė, kad tokių duomenų nėra, nes tyrimai siekiant nustatyti dirvožemio užterštumą gaisro paveiktoje teritorijoje nebuvo daryti.
„Agentūros specialistai matavo ir tyrė oro taršą, taip pat paėmėme Nemuno vandens, į kurį buvo išleistas vanduo iš gaisro gesinimo rezervuarų mėginius. Geriamojo vandens, tiekiamo centralizuotai, tyrimus tai Nacionalinis sveikatos centras lyg darė, o šulinių mes netyrėme. Ir dirvožemio mėginių dar neėmėme. Dabar, nurimus gaisrui, užgesinus, tarsimės, susitiksim su kitom institucijom, gal pirmadienį net, ir spręsime, kuri čia institucija ir už ką bus atsakinga, kaip tirs. Gal įsijungs ir kitos insitucijos, ne tik mūsų agentūra – veterinarijos specialistai, sveikatos centras, žemės ūkio institutai“, – teigė R. Špokas.
Išgirdęs tokią informaciją, šeštadienį Alytaus rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas tai pavadino skandalu.
„Aš tai pavadinčiau skandalu. Ir ne tik ir ne tiek dėl to, kad agentūra, kuri privalo rūpintis taršos matavimu ir tyrimais, sako, kad, atleiskite, bet mes dešimt parų – kol degė – nepaėmėm dirvos mėginių, o dabar irgi nepaimsim, nes nesusitariam, kas tą turi daryti. Tai yra skandalas, ir tai jau yra pavojinga, nes institucijų nesusikalbėjimas tarpusavyje į pavojingą situaciją stato dešimčių tūkstančių žmonių likimus. Manau, kad tai kartu parodo ir mūsų Vyriausybės bei jai pavaldžių institucijų požiūrį į nelaimės ištiktus piliečius, kai svarbiausiu klausimu tampa ne žmogaus aplinka, jos saugumas, ne gyventojų ateities klausimas, o įvairiausių valdiškų kontorėlių tarpusavio rietenos ar ambicijos, nesusikalbant, kas ką turi daryti. Gaisras Alytuje buo labai skaudus pavyzdys to balagano, kuris šiandien apėmęs Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
Apie dioksiną
Dioksinai, dibenzodioksinų halogenidai – grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu. Tirpsta riebaluose, silpnai – organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Aplinkoje sklinda daugiausia oru, prilipę prie dulkių dalelių.
Į žmogaus organizmą dioksinų ir dioksinų tipo junginių patenka vartojant mėsą, pieną, kiaušinius, žuvį ir susijusius gaminius, nes dioksinai ir dioksinų tipo junginiai yra patvarūs aplinkoje ir kaupiasi gyvūnų riebaluose.
Gamtoje ar organizme dioksinai skyla labai sunkiai, dėl to organizmai ir teritorijos, užteršti dioksinais, vertinami taikant „skilimo pusperiodžio“ sąvoką: šiltuose kraštuose dioksinų skilimo pusperiodis siekia 7-8 metus, šaltuose – iki 10 metų, organizme – 3-4 metus. Organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose, kauluose. Dėl ypatingai didelio nuodingumo, pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jų nepavyktų efektyviai identifikuoti cheminiais prietaisais (tik masės spektroskopais), todėl vietovės ar maisto užteršimą mažomis dioksinų dozėmis (pavojingomis, esant kelių mėnesių ar ilgesnei ekspozicijai) nustatyti sunku. Dėl tų pačių priežasčių, gana sunku identifikuoti ir žmonių apnuodijimą dioksinais.
Garsiausiai apie dioksinus pastaruoju metu nuskambėjusi istorija – buvusio Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos liga. 2004 m. rugsėjo mėnesį susirgęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, kai kurių šaltinių teigimu, galėjo būti politinių priešininkų apnuodytas dioksinu, nors duomenys nėra patvirtinti galutinai.