Sieks, kad tragedijos nepasikartotų
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė laidoje taip pat paminėjo milžiniškus darbo krūvius.
„Aš manau, kad turime spręsti problemą. Visų pirma, jau vien todėl, kad apie šias problemas kalbame jau tikrai ne vienerius metus. Medikų sąjūdis ir kūrėsi todėl, kad tas problemas iškeltume į viešumą. Anksčiau atrodė, kad neva viskas yra gerai, sistema veikia, pagalba pacientams yra suteikiama, tačiau problemas lyg visi nutylėdavo. Manau, kad turime kalbėti ir viešinti tokius atvejus. Tai bus kaip prevencinis darbas, kad tokios tragedijos nepasikartotų.
Jeigu kalbant apie šį atvejį, tikrai jaučiasi daugiau palaikymo nei spaudimo. Taip, yra ir tokių komentarų, kad ir vėl jie kažko reikalauja. Vėl kažko neužtenka... Žinoma, tokie atvejai yra pavieniai, tai tik ledkalnio viršūnė. Tai sukrečia ne tik medikų bendruomenę, bet ir aplinkinius žmones, net ir tuos pačius pacientus. Pacientai yra šokiruoti, tų gerų atsiliepimų apie šį mediką tikrai yra“, – apie baisią tragediją kalbėjo moteris.
Visuomenės požiūris keičiasi
Pasiteiravus, kokios nuotaikos yra jaučiamos iš visuomenės ir valdžios, Ž.Gudlevičienė tikino, jog situacija ir požiūris į medikus visuomenėje keičiasi.
„Iš visuomenės galėčiau pasakyti, kad situacija kiek pasikeitė. Anksčiau buvo sakoma, kad štai šie kyšininkai vėl kažko reikalauja. Mūsų patirtis rodo, kad dvejus metus turėjome kalbėti, kad mes nesame kyšininkai. Klijuoti tą etiketę, kad visi medikai yra kyšininkai, tikrai yra klaidinga. Visuomenės nuomonė keičiasi, pacientai nebegalvoja, kad visi medikai blogi, kad tave blogai gydys. Stengiamės viešinti geruosius atvejus, kiek išgelbėjama gyvybių ir žmonių, o klaidos pasitaiko, mes jas analizuojame“, – tikino Ž.Gudlevičienė.
Keista atlyginimų situacija
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius tikino, kad medikų atlyginimų situacija yra labai keista.
„Medikų atlyginimų situacija yra labai keista. Valstybė paskutiniais metais diskutavo dėl daugybės įsipareigojimų, reikia ir vaiko pinigų, ir didinti išmokas, biudžetas tapo deficitiniu. Dabar mes matome situaciją, kad visas šis deficito valdymas vykdomas per kelis instrumentus. Privalomo sveikatos draudimo rezervas yra pagrindinis, kuris dabar laiko smūgį to deficito. Mes pateikiame EK gražius skaičius dėl to, kad mes kaupiame 400 milijonų privalomo sveikatos draudimo rezervą ir didiname asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą į išlaidas tik 6 proc.
Vaistus mes didiname 13 procentų, asmens sveikatos priežiūros kainą 6 proc. Tai reiškia, kad ne tik atlyginimai didėja 6 proc., bet ir didėja išlaidos tyrimams, pacientų ištyrimui, maitinimui, viskam, kas aprašyta būtent tose paslaugose, kurios išplaukia iš asmens sveikatos priežiūros finansavimo. Ar įmanoma siekti tų rezultatų, kuriuos įsipareigojo SAM, aš nežinau.
Pasiekti tris vidutinius darbo užmokesčius su 6 proc. didėjimu asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma“, – DELFI sakė V.Kasiulevičius.
Pasiteiravus, kokias algas uždirba medikai, jis tikino, jog slaugytojų vidutinis atlyginimas tikrai yra maždaug toks kaip ir vidutinis šalies atlyginimas.
„Po paskutinio didinimo atlyginimas buvo padidintas 10 proc. Ta alga, žinoma, skiriasi gydytojų ir slaugytojų, bet slaugytojų vidutinis atlyginimas tikrai yra maždaug toks kaip ir vidutinis šalies atlyginimas, o gydytojo yra iki 2 tūkst. „ant popieriaus“.
Yra daug jaunų žmonių, kurie turi spręsti būsto klausimus, šeimos turi kažkur gyventi, jie ima paskolas, ir kad galėtų išgyventi, jie turi dirbti per kelis darbus. Gydytojai labai dažnai dirba pusantro etato krūviu, daug kur gydytojų trūksta“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, emocines problemas sukelia ne tik mažas atlygis, bet ir milžiniškas krūvis.
„Emocinė būklė yra susijusi su darbo krūviu. Tų krūvių niekas nereguliuoja, kiekviena įstaiga pagal save sprendžia, koks turėtų būti darbo krūvis. Jokio centrinio darbo reguliavimo nėra, nors mes tai bandėme sakyti jau dvejus metus. Visa medikų bendruomenė kėlė tą klausimą, bet mums buvo pasakyta, kad darbo krūvio reguliavimas yra pačių įstaigų reikalas. Kitas labai svarbus dalykas – santykiai įstaigose. Sveikatos priežiūros sistemoje egzistuoja hierarchija. Tai primena kartais kariuomenę, todėl bandymas savo emocijas „susitvarkyti“, tikrai nėra lengvas. Tokios struktūros kaip policija bent jau turi psichologus. Gydytojai turi stovėti bendroje eilėje, kad patektų pas psichologą ir sulauktų tinkamos pagalbos.
Ministras sako, kad mes turėtume vieni kitiems padėti. Tas tiesa, mes tikrai vieni kitiems padedame tiek, kiek tik galime. Gyvename taip, kad „perdegę“ žmonės padeda kitiems, kurie jaučiasi taip pat. Nesužiūrime vienas kito, kol kolega ima ir nusižudo“, – tikino jis.
Ligoninėse praleidžia po kelias paras
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Ž.Gudlevičienė tikino, kad yra medikų, kurie dirba net trejuose ar keturiuose darbuose po kelias bemieges paras.
„Tikrai yra tokių atvejų, kuriuos jau girdėjome ir anksčiau, kad kai kurie gydytojai ligoninėse praleidžia net po tris paras. Jeigu tu turi kelias darbovietes, žinoma, kad po vieno budėjimo gydytojas važiuoja į kitą ligoninę, galbūt ir į trečią. Tuomet po tų 3 parų budėjimo žmgus grįžta namo, ten vaikai jau paaugę, ten kitokios problemos. Žmogus nebeturi laiko savo šeimai, vaikams. Po nakties savo namuose žmogus vėl grįžta į budėjimą ir vėl kelias paras praleidžia budėjimuose. Taip, situacija yra baisi“, – kalbėjo ji.
Medikai sukrėsti
Laidoje telefonu kalbėjęs skubiosios medicinos gydytojas A.Černiauskas sakė, kad visa medikų bendruomenė yra sukrėsta, o iš gyvenimo pasitraukusį mediką jis pažinojo.
„Aš ir mano aplinkos kolegos esame labai smarkiai sukrėsti. Vieni daugiau, kiti mažiau pažinojome tą gydytoją. Jis buvo geras ir perspektyvus gydytojas. Tai siaubinga žinia mums visiems.
Kolegą aš pažinojau, mes dirbome tuose pačiuose skyriuose. Apie problemas, negaliu konkrečiai sakyti. Atrodo, kad kai ką žinome, kai ko nežinome. Gali būti visokių interpretacijų“, – kalbėjo medikas.
Neturi laiko pavalgyti
Jis taip pat tikino, kad ligoninėse labai trūksta psichologo pagalbos.
„Mano nuomone, medicinos įstaigose pagalbos labai trūksta. Įvykus šiam įvykiui, mūsų įstaiga pasiūlė darbuotojams pagalbą. Koks poreikis – negaliu įsivaizduoti, bet svarbu, kad pirmas žingsnis buvo žengtas. Manau, kad tai turėtų būti nuolatinė pagalba ir parama, o ne tik įvykus tokiam protu nesuvokiamam įvykiui.
Būna visokių dienų. Negaliu sakyti, kad kiekvieną dieną būna beprotiškai daug darbo, bet krūvis didelis, darbo tempas yra didelis, visada galvoje sukasi mintis, kad reikia viską padaryti maksimaliai gerai, negalima daryti klaidų. Dirbame didelėje įtampoje, būna įvairių dienų, kai matau, kad kolegoms yra be galo daug darbo“, – sakė jis.
A.Černauskas pabrėžė, kad kartais po darbo atsigauti prireikia net poros dienų.
„Tikriausiai didžiausias minusas yra tas, kad nežinau, kada galėsiu pavalgyti darbo metu, tikrai nėra numatytos pusvalandžio pertraukos. Mes tokios prabangos neturime, darbo dienos ilgos, po paros tikrai reikia bent dviejų dienų atsigavimui“, – sakė jis.