Tokią galimą įvykių versiją DELFI išdėstė politologai, pridurdami, kad net sunku įsivaizduoti, ką darytų valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis, jei konflikte dėl kitų metų biudžeto, kaip ginklą premjeras ištrauktų savo paties pasitraukimą.

Įtampos dar tikrai nesibaigė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius pabrėžė, kad valdančiųjų balsais atmesti Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai rodo, kad bendradarbiavimo tarp ministrų kabineto ir Seimo nėra. Jo teigimu, esminis šio konflikto aspektas – bendradarbiavimo trūkumas.

„Kai kurie parlamento nariai sako, kad Vyriausybė nepateikė aiškių naujų mokesčių paskaičiavimų, nėra jų pasekmių modeliavimo, kuriuos privalo pateikti Seimui. Dar kitas aspektas, kai teikiamas biudžetas su naujų mokesčių siūlymais, jie iš anksto yra aptariami su valdančiosios koalicijos partneriais. Panašu, kad tai nėra atsitikę“, – situaciją vertino jis.

A. Krupavičius pabrėžė, kad šiame kontekste itin trūksta premjero S. Skvernelio įsitraukimo.

„Visi supranta, kad jis turi pateisinamų priežasčių, bet tikrovė yra tokia, kad jį kažkas turėtų pakeisti. O jeigu niekas nekeičia, jis pats turi rasti galimybių, kad tokiose diskusijose dalyvautų ir rastų kompromisus“, – kalbėjo politologas.

A. Krupavičiui pro ausis nepraslydo ir premjero komandos atstovo žodžiai. Jo patarėjas Skirmantas Malinauskas ketvirtadienį žiniasklaidai sakė, kad jei biudžetas nebus subalansuotas, Vyriausybė gali pasitraukti.

„Iš viso, ar yra siekiama, kad ta dauguma būtų? O daugiausiai dviprasmiškumo kelia, kad panašu, kad Vyriausybė tikrai nerodo didelio noro šnekėtis ir susitarti“

„Norint susitarti dėl biudžeto, reikia, kad visos pusės tai darytų. Bet panašu, kad kol kas tarimosi nelabai yra. Ko gero, kamuolys šiose diskusijose pirmiausia yra Vyriausybės pusėje. Tai, kad įtampų ir konfliktų laikotarpis tikrai nėra pasibaigęs. Daug scenarijų tikrai yra įmanomi“, – mįslingai apie ateitį kalbėjo A. Krupavičius.

„Manau, kad balsavimas dėl biudžeto parodys, ar turime daugumą, ar jos, vis dėl to, nėra. Bet nerimą labiau kelia tai, kas vyksta diskusijose. Iš viso, ar yra siekiama, kad ta dauguma būtų? O daugiausiai dviprasmiškumo kelia, kad panašu, kad Vyriausybė tikrai nerodo didelio noro šnekėtis ir susitarti“, – teigė jis.

Sąmoningas Vyriausybės planas?

Paklaustas, kodėl Vyriausybė tikrai nerodo didelio noro šnekėtis, A. Krupavičius prakalbo apie galimus tokio elgesio motyvus – galbūt svarstoma apie valdančiosios daugumos performavimą, o galbūt apie pirmalaikius rinkimus.

Politologas A. Krupavičius neatmetė ir galimybės, kad pati Vyriausybė nori, kad Seimas ja pareikštų nepasitikėjimą. O taip būtų galima sulaukti ir pirmalaikių rinkimų.

Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Yra būdų, kuriais irgi galima pasiekti priešlaikinių rinkimų. Toks atvejis, kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Sakyčiau, kad šiek tiek oportunistiškas Vyriausybės elgesys biudžeto diskusijose, tokias prielaidas, kad galbūt kai kas Vyriausybėje ir sąmoningai siekia, kad Seimas pareikštų ja nepasitikėjimą, sustiprina. O tada jau atsiranda tam tikros galimybės, pareiškus Seimui nepasitikėjimą Vyriausybe, tada ji kreiptųsi į prezidentą ir priešlaikinių rinkimų mechanizmas galėtų būti aktyvuotas“

Politologas pabrėžė, kad kadangi tokių atvejų Lietuvoje dar nėra buvę, todėl kiltų ne viena teisinis klausimas.

„Bet čia kol kas yra scenarijus, ne tikrovė“, – kol kas skubėjo raminti A. Krupavičius.

Praraja tik gilėja

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius DELFI sakė, kad V. Pranckiečio klausimo išsprendimas aiškumo toli gražu neatneša, nes niekas daugiau nesikeičia.

„Balsavimas dėl V. Pranckiečio aiškumo atneša tik asmeniškai dėl jo paties, bet visa kita nesikeičia. Ir tikrovė yra tokia, Seimas yra labai susiskaldęs ir pasidalinęs maždaug per pusę. Nei viena pusė neturi aiškios daugumos, šitoje situacijoje priimti bet kokius sprendimus, įskaitant pačio V. Pranckiečio nuėmimą, darosi labai sunku, kai turime net didesnių sprendimų, kaip biudžetas“, – DELFI sakė politologas, šią situaciją palygindamas su Anglijos parlamentu. Kurie negali priimti aiškių sprendimų, nes parlamentas skilęs maždaug pusiau.

„Matosi tokia pakankamai reali grėsmė, kad Seimui nepakaks vienybės ir sveiko proto priimti biudžetą“

„Atitinkamai Seimas paralyžuotas, tai veikia ir Vyriausybę. Juo labiau tarp Vyriausybės ir ją palaikyti turinčios valdančiosios daugumos, kuri galbūt yra mažuma, irgi aiškiai vystosi nesutarimai“, – situaciją vertino jis.

V. Valentinavičius tvirtino, kad konfliktas tarp premjero ir valstiečių lyderio tik dar labiau gilėja.

„Ir dabar irgi girdisi priešiškų gaidelių tiek iš R. Karbauskio pusės, tiek ir iš S. Skvernelio pusės, būtent dėl biudžeto. Premjeras aiškiai spaudžia, kad biudžetas būtų priimtas taip, kaip pateiktas, be jokių Seimo narių fantazijų. O tuo tarpu, mes jau girdime iš valstiečių frakcijos pageidavimų koncertą, pasipiktinimą Vyriausybe. Kad toks biudžetas juos pražudys artėjančiuose rinkimuose“, – valstiečių kritiką vertino politologas.

„Matosi tokia pakankamai reali grėsmė, kad Seimui nepakaks vienybės ir sveiko proto priimti biudžetą“, – sakė jis.

Savo darbo neatlieka visos trys valdžios šakos

V. Valentinavičius DELFI sakė, kad šiuo metu su sunkumais susiduria tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek ir Prezidentūra.

„Visa tai vyksta, Vyriausybė bejėgė, nes Seime atrama visada plaukioja kaip klampusis smėlis, pats Seimas bejėgis dėl susikaldymo ir „galvų“ praradimo. Tai mes turime šiek tiek neįgalią Vyriausybę, tokį patį Seime. Ir dar mes turime pradedantį prezidentą, kuris irgi nėra visai įgalus, ypač vidaus politikoje. Tai tokioje situacijoje mes galime kalbėti apie visų trijų valdžios šakų krizę“, – sakė jis.

Premjero patarėjo S. Malinausko žodžiais iškeltą Vyriausybės ultimatumą Seimui, V. Valentinavičius vertino tik kaip mūšio pradžią.

„Aiškiai vyksta barniai ir ginčai tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio dėl biudžeto. Ir jau S. Malinauskas grasina Seimui balsuoti už biudžetą, kitaip jie atsistatydins. Aišku, kad konfliktas nėra taikus, klausimas, kokio stiprumo ginklai eis į darbą laikui bėgant. Nesimato, kas galėtų įnešti stabilumo, kai visi yra taip susiskaldę, lyderių galvos yra įkaitusios ir nėra, kas taria ramų ir tvirtą žodį“, – teigė politologas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė vieši Japonijoje

Jo teigimu, Vyriausybės pasitraukimas tikrai būtų „katastrofiškas“. Jis pagilintų ir taip gana gilią krizę, o R. Karbauskį įvarytų į kampą.

„Neveltui grasinama tokiais dalykais, nes R. Karbauskiui baigtųsi opcijos. Iki pat Seimo rinkimų visiškas chaosas ir alternatyvos premjerui S. Skverneliui nelabai yra. Sunku įsivaizduoti, kas jį galėtų pakeisti – pats R. Karbauskis, Agnė Širinskienė? Jeigu griūtų ši Vyriausybė, man sunku įsivaizduoti kaip būtų galima sudaryti kitą“, – DELFI sakė V. Valentinavičius.

V. Valentinavičiui užkliuvo ir šiuo metu vykstanti prezidento Gitano Nausėdos kelionė po Japonija. Jo teigimu, tokiu kritišku metu Lietuvoje – vyko balsavimas dėl V. Pranckiečio, biudžeto pateikimas signalizuoja krizę ir gaisras Alytuje, „politiniai pranešimai iš prezidento pusės apsiriboja Dianos gerderobu“.