Įvykio vietoje, pasakoja pašnekovas, jis buvo kiek prieš 6 val. ryto. Čia jau plušėjo ugniagesiai. Anot Juozo, šioje vietoje esančius pastatus jis pažįsta kaip savo penkis piršus, nes anksčiau jie priklausė medvilnės kombinatui, kur vyras net dvidešimt metų dirbo apsaugos viršininku.

„Aš nuo 1989 m. šitoje „Medvilnėje“ dirbau apsaugos viršininku. Baigėsi „Medvilnė“, bankrotas, viskas. Ir čia – mano pastatai. Man paskambino apsauga, kad čia visur dega, todėl ir atvažiavau“, – teigia vyras.

Alytuje medvilnės kombinatas buvo įkurtas 1969 m., o 2007 m. bankrutavo. Tai buvo didžiausia tekstilės įmonė visoje Lietuvoje ir didžiausia įmonė Dzūkijos sostinėje. Anot Juozo, joje dirbo apie 6000 žmonių.

„Matot, aš galvoju, nesudeginom tos „Medvilnės“, žinot, juk paraką iš medvilnės gamina, o dabar sudeginom“, – kalba vyras.

Vaizdai – lyg iš pragaro

Pašnekovas tikina, kad vos atvykęs į įvykio vietą prie pastato pritvirtintomis kopėčiomis pateko ant stogo ir pamatė, kad iš degančios įmonės verčiasi milžiniški ugnies kamuoliai. Vyras šį vaizdą užfiksavo telefonu ir sutiko pasidalyti su DELFI skaitytojais.

„Nebijojot ten lipti?“ – nustebusi klausiu Juozo. „Ko man bijoti? Aš puikiai žinau tuos pastatus“, – ramina jis ir pirštu beda į iki šiol išsaugotą, šalia sudegusios gamyklos stovintį apsaugos bokštelį. Būtent tokiame, tikina, ir dirbdavo.

„Čia ne tik man, bet ir kitiems žmonėms, kurie įjungę signalizacijas paskambino ir pasakė, kad aplink gaisras. Pranešimai tokie buvo. Aš gyvenu 6 kilometrai nuo čia, užlipau pasižiūrėti, kaip dega“, – kalba Juozas.

Alytiškio užfiksuoti vaizdai atrodo pragariškai – matyti, kad vyrui atvykus į gaisravietę dar buvo tamsu, švietė mėnulis. Šalia pastato mirga gaisrinių automobilių švyturėliai, o iš pastato veržiasi ugnies kamuoliai, lydimi tirštų juodų dūmų. Taip pat girdėti dūžtančių stiklų garsas. Atrodo, kad ugnis pastatą ryja tiesiog žaibiškai.

„Kur dabar sukurtas tas filmas „Černobylis“, tai čia gryna medžiaga“, – rodydamas filmuotą medžiagą nusijuokia pašnekovas.

Vyras teigia matęs ir tai, kaip įlūžo pastato stogas. Nukritusios gelžbetoninės konstrukcijos ugniagesiams gerokai apsunkino gesinimo darbus, nes prireikė laiko, kol į supleškėjusį pastatą galėjo įvažiuoti sunkioji technika ir nukelti jas nuo rusenančių gaisro židinių.

Anot Juozo, įlūžus stogui ugnis lyg ugnikalnis išsiveržė į viršų.

„Atvažiavau ir mačiau, kaip čia viskas vyksta. Visas dienas. Čia „Iriso“ (šalia esančios įmonės pastato – DELFI) kamera užfiksavo tą sprogimą, kaip išsiveržė (ugnis – DELFI). Teisėsauga, matyt, išsiims tą vaizdą. Viršuj jau buvo sprogimas, gal oro pagavo ar ką, nuo karščio tie stiklai subyrėjo ir ugnis išsiveržė. Kamera yra užfiksavusi tą išsiveržimą“, – tikina pašnekovas.

Pastato viduje signalizacija nesuveikė

Paklaustas, ar žino, kas apie kilusią nelaimę pranešė ugniagesiams, Juozas tikina girdėjęs kalbų, kad tai padarė periodiškai pastatus čia patikrinantys apsaugos darbuotojai. Vyro žiniomis, užsiliepsnojusioje padangų perdirbimo įmonėje nesuveikė jokia signalizacija.

„Viduje niekas nesuveikė, nebuvo tos signalizacijos“, – teigia pašnekovas. Vos pamatęs ugnies ryjamą pastatą Juozas teigia iš karto supratęs, kad greitai užgesinti jo nepavyks.

„Tas garsas siaubingai atrodė. Dar naktis, tai iš viso. Šito pastato aukštis gal 11 metrų, o liepsna viršuj. Vandenį pila, o jis, kol nukrenta, visas išgaruoja. Buvo aišku, kad gesins, kol sudegs“, – savo reakciją prisimena pašnekovas.

Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas

Anot ne vienus metus šiuose pastatuose dirbusio vyro, kai kurios sienos gaisro apimto pastato viduje buvo stiklinės, todėl, svarsto, ugnis turėjo plisti labai greitai.

„Viduje kai kurios sienos buvo iš stiklo blokelių, nuo temperatūros tie stiklo blokeliai iššaudė, tada liepsna tiesiog persimeta iš patalpos į patalpą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vyras pripažįsta, kad nerimavo ir dėl savo pastatų, kurie yra visai šalia padangų perdirbimo įmonės. Būtent dabar vieno jų kieme, rodo Juozas, įsikūrę ugniagesiai.

„Dabar mano kieme viskas – jiems elektros duodu, priglaudžiau, maitinasi ten žmonės. Šitas mano pastatėlis – tame centre“, – ranka mosteli vyras ir priduria, kad iš pradžių savo štabą gelbėtojai buvo įkūrę kitoje liepsnojančio pastato pusėje, tačiau dėl dūmų persikėlė kitur.

Respiratorių nešioja ant rankos

Su Juozu gaisravietėje susitikome jau aštuntąją gaisro dieną. Aplink padangų perdirbimo įmonę dūmų buvo nematyti, o pats Juozas vaikščiojo be respiratoriaus. Paklaustas, ar nesibaimina dėl savo sveikatos, vyras patikina, kad apsaugos priemonę turi, ir pakėlęs alkūnę rodo ant jos užmautą respiratorių.

„Kai pajuntu dūmų kvapą, užsidedu“, – patikina vyras.

Kol kas, tvirtina jis, jokio poveikio sveikatai nejaučia: „Paskui gal atsilieps.“

Kaip pirmąją gaisro dieną skelbė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), Alytuje didžiulis gaisras kilo apie 3 val. nakties.

Pramonės gatvėje užsiliepsnojo UAB „Ekologistika“ sandėliai. Tai viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos valstybėse. Gaisro plotas – maždaug 2 tūkst. kv. m. Ugnį malšina apie 50 ugniagesių, atvykusių iš Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Lazdijų. Į gaisro vietą suvažiavo 9 gaisrinės autocisternos ir 3 autokopėčios.

Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo nuspręsta evakuoti Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro gyventojus, pacientus ir darbuotojus. Situaciją suvaldyti padeda Lietuvos kariuomenės ir policijos pajėgos. Visuomenės sveikatos centras teikia rekomendacijas gyventojams per radiją ir televiziją.

Gaisro gesinimą sunkina didelis gaisro plotas ir sudėtingai suplanuotos pastato erdvės“, – buvo rašoma pirminėje PAGD pateiktoje informacijoje.

Atviro degimo nebėra

Ketvirtadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį ugniagesių atstovai pasidalijo gerąja žinia dėl gaisro Alytuje – atviro degimo nėra.

„Geroji žinia – atviro degimo nėra. Po truputį mažiname pajėgas įvykio vietoje. (…) Dirba 35 ugniagesiai, jiems į pagalbą važiuoja aštuoni kursantai“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė teigė, kad yra likę du nedideli gaisro židiniai. „Tikriausiai gaisrą užgesinsime šiandien, tačiau padarinių likvidavimas ir žalos mastas bei kiekiai dar sunkiai įvertinami ir suskaičiuojami“, – sakė J. Šukevičienė.

Ji teigė, kad padariniai sveikatai ir liekamieji reiškiniai dar pasireikš vėliau.

„Buvo paliesta didelė teritorija – jeigu imtume miesto gyventojus, tai būtų apie 50 tūkst. žmonių, jeigu imtume aplinkines teritorijas – Alytaus rajoną, kitas teritorijas – Birštoną, Prienus, Druskininkus ir kitas, tai susidarytų dar apie 50 tūkst. žmonių. (…) Užtikrintos visos sąlygos, kad būtų suteikta galimybė gyventojams išvykti, medicininės reabilitacijos sporto centro pacientai visi laiku evakuoti“, – sakė J. Šukevičienė.

Gaisro metu keturiems ugniagesiams prireikė medikų pagalbos. Su gaisru miestas dorojasi jau ilgiau nei savaitę, o savivaldybė nesiryžta prognozuoti, kiek truks nelaimės likvidavimo darbai.