Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams aiškino, kad nesureikšmina Seime atmestu Vyriausybės pasiūlymų. Ministras pirmininkas pareiškė, kad nesielgs kaip Gedimino Kirkilo vyriausybė, kuri sulaukė kritikos dėl pernelyg didelio išlaidavimo prieš 2009 metų krizę.
„Pateiktas valstybės biudžetas subalansuotas, atsakingai laikantis fiskalinės drausmės įstatymo (...) Vakar Seimas sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį, dabar reikės sumažinti išlaidų dalį“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„Turime dvi savaites, įstatymų projektai bus svarstomi Seime, komitetuose ir pažiūrėsime, kokį turėsime balansą. Kai antras teikimas bus, pateiksime griežtai subalansuotą biudžetą, nes tikrai ši Vyriausybė nedarys kaip darė G. Kirkilo Vyriausybė ir nepaliks valstybės finansinėje katastrofoje“, – teigė jis.
Mato pirmą kartą
Frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sako ir pats nustebęs dėl to, kas antradienį įvyko Seime.
„Tokios situacijos, kokia įvyko dabar pateikiant biudžeto įstatymo projektą antradienį, aš tokio atvejo neatsimenu nuo 1996 metų. Buvo krizinių laikotarpių, buvo mažumos Vyriausybė (per tą laiką, aut. p.). Bet pateikimo stadijoje mokestiniams pakeitimams, kartu su biudžetu, būdavo pritariama. Nors ir būdavo nesutarimų, bet būdavo sutarta, kad mes diskutuosime ir ginčysimės svarstymo stadijoje. Bet kad pateikimo metu pateikti Vyriausybės įstatymų projektai būtų atmesti...“, – stebėjosi politikas.
A. Butkevičius pabrėžė, kad parlamentarų pasiūlymai taip pat buvo derinti su Vyriausybe. Biudžeto projekte yra įrašytas atmestas prekybos apyvartos mokestis, bankų aktyvų apmokestinimas. Tačiau Seimo salėje paramos jie nesulaukė.
„Aš kai pradėjau analizuoti biudžeto pajamų struktūrą, žiūriu, kad jie jau yra įtraukti į biudžeto pajamas. Tai faktiškai reiškia, kad prieš pateikiant projektus, buvo aptarta. Bet kita priežastis, kodėl tokia situacija įvyko – nebuvo pokalbio ministro pirmininko ir finansų ministro susitinkant su valdančiąją daugumą. Nežinau, kad tokių atvejų būtų buvę“, – DELFI sakė parlamentaras, buvęs premjeras A. Butkevičius.
Jis prisimena, kad valdančiųjų diskusijos prieš biudžeto pateikimą visada buvo karštos, kartais reikėdavo ir tvirtesnio premjero žodžio.
A. Butkevičius teigė, kad tokio pokalbio su valdančiąją daugumą pabaigoje, frakcijų atstovai būdavo įpareigojami atsakingai stebėti ir prižiūrėti balsuojančius Seimo posėdžių salėje.
„Bet kadangi to nebuvo...“, – dabartinę padėtį vertino jis.
Galima lengvai prisižaisti
A. Butkevičiaus teigimu, šie įvykiai Seime rodo, kad žymiai stiprėja nesusikalbėjimas tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos. Nebuvo bendros diskusijos, kai kurie ir duoto žodžio nusprendė nesilaikyti.
„Manau, kad signalizuoja, jog nėra susikalbėjimo tarp valdančiosios daugumos ir Vyriausybės. Toliau, antras dalykas, kad blogai buvo pasiruošta valdančiojoje daugumoje svarstant mokestinius įstatymų projektus. Dar vienas dalykas, atskirose frakcijose turbūt buvo pasakyta, kad Vyriausybės pasiūlymai bus palaikomi, bet matomai, nebuvo laikomasi žodžio. Ir dar vienas dalykas – trūko drausmės ir tvarkos. O tai atsispindi tame, kad turime Seimo pirmininką, kurio valdančioji dauguma nepripažįsta. O antras dalykas – dėl objektyvių priežasčių ministras pirmininkas negalėjo dalyvauti“, – priežastis vardijo A. Butkevičius.
Jis teigė, kad parlamentarų iniciatyvos Vyriausybės formuojamam biudžeto projektui, taip pat nėra racionalios.
„Mane tai truputį stebina tokie Seimo nariai, kurie dirba ne vieną kadenciją ir daro pareiškimus apie savo pasiūlymus. Pirma, reikia suprasti, kad pagal Konstituciją, biudžeto įstatymo projektą ruošia Vyriausybė. Jei Seimo nariai, turintys iniciatyvą, Prezidentas, teikti mokestinius įstatymų projektus, svarstant kartu su biudžetu, visi kiti projektai turi gauti Vyriausybės pritarimą. Jei ne – jie gali įsigalioti tik pusę metų nuo jų priėmimo Seime“, – kalbėjo jis.
„O ką reiškia imtis iniciatyvos be Vyriausybės ir pertvarkyti biudžetą, reikia suprasti, kad biudžetas formuojamas beveik metus laiko. Tai daroma atsižvelgiant į Vyriausybės priimtus nutarimus ir įstatymus. Ir kiekvienais metais metų bėgyje priimami įstatymai, reikalaujantys papildomų finansinių išlaidų, visos jos kitų metų biudžeto projekte turi būti suplanuotos“, – DELFI sakė A. Butkevičius.
„Mes Seime galima su Vyriausybe, ar be jos, galime manipuliuoti 200 milijonų eurų ribose. Į tą skaičių įeina ir vaikų pinigai, tam tikros išmokos, dėl kurių buvo susitarta. O daugiau išlaidų didinti mums neleidžia finansinės drausmės įstatymas“, – aplinkybes vardijo Seimo narys.
Politikas priminė, kad peržengus ribas iš karto bus duotas signalas, kad prezidentas biudžeto patvirtinti negali – taip pažeistų Konstituciją. Bet ir čia ne pabaiga – ir į išorę yra paleidžiama žinia, kad šalies finansiniam tvarumui ateityje kyla grėsmė.
„Mane apima nepasitenkinimas, kai žmonės, nesuvokdami, kaip biudžetas yra planuojamas, kaip jis yra sudaromas, daro pasiūlymus. Jiems atrodo, kad sumeta į katilą pinigus ir gali į kairę ir į dešinę skirstyti“, – situaciją DELFI vertino A. Butkevičius.
Frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius taip pat tvirtino, kad diskusijų dėl biudžeto pritrūko.
„Aš taip supratau, kad tokius dalykus reikia iš anksto pasiderinti. O kai viskas čia gavosi taip ekspromtu, paprasčiausiai gavosi nesusikalbėjimas. Tuos dalykus reikia aptarti, prieš teikiant, o čia viskas skubos tvarka buvo daroma“, – DELFI situaciją komentavo V. Kamblevičius.
Signalų neišgirdo
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime seniūnė Vanda Kravčioniok DELFI sakė, kad parlamentarai dėl visų pasiūlymų keisti numatytus įstatymus tarsis su Vyriausybe.
„Mes kalbėsime su jais. Šituo klausimu reikia surasti bendrą sprendimą su Vyriausybe, čia negali būti jokios priešpriešos, nėra jos“, – tikino politikė.
„Manau, kad mes rasime tą kompromisą“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat pripažino, kad signalus Vyriausybei dėl pasiūlymų siuntė, bet gal jie neturėjo laiko jų išgirsti.
„Nebuvo iki galo, manau, buvo apkalbėta ir sutarta su ministerija. Mes signalizavome, bet gal nebuvo laiko išgirsti iki galo. Tai stengsimės dabar tuos tobulinimus įnešti, kad būtų visiems tinkama“, – DELFI sakė politikė V. Kravčioniok.
Taiso nelogiškus pasiūlymus
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys Rimantas Sinkevičius DELFI sakė, kad Seimui privalu atmesti kai kuriuos nelogiškus Vyriausybės pasiūlymus.
„Seimas turi elgtis protingai, fiskalinės drausmės laikytis. Bet kai kuriuos nelogiškus Vyriausybės pasiūlymus negali taip lengvai praleisti. Pavyzdžiui, kad ir automobilių taršos mokestis“, – sakė jis.
„Problema, kad visi turi savo nuomones. Antra problema, ar yra dauguma, ar ne, tai yra klaustukas. Biudžetui, matyt, dauguma bus. O kitiems klausimams, jei pradėsime juos po vieną gliaudyti, tai gali jos ir nebūti“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, laiko diskusijai apie biudžetą taip pat pritrūko.
„Komunikavimui nebuvo tiek daug laiko. Jis vyko, buvo ir pristatymas, visa kitą. Bet laiko diskusijai ir argumentų išsakymui, situacijos vertinimui nebuvo daug. Čia natūraliai visi galvoja, kad kai pradės komitetuose svarstyti, tarpusavyje pasišnekėjimas turės vykti dar ne vieną kartą“, – sakė R. Sinkevičius.
„Tam ir yra skirtos dvi savaitės, kad pagaliau padiskutuoti ir konsoliduoti tą daugumą, nesakau, kad ji valdančioji, bet tą daugumą, kad šiek tiek požiūriai būtų vieningesni. Dabar jie labai margi“, – DELFI kalbėjo parlamentaras.
„Svarbu, kad kam nors netruktų kantrybė, nepasakytų, kad eikit jūs visi šėko pjauti, o taip irgi gali atsitikti“, – juokavo politikas.
Nurašė emocijoms
Komentuodamas, kodėl Seimas kol kas nepritarė naujiems mokesčiams, S. Skvernelis teigė, kad Seime šiuo metu vyrauja emocijos, kurias paveikė ir balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio.
Anot jo, Vyriausybės siūlymai plėsti NT mokesčio bazę ir įvesti automobilių taršos mokestį bus tobulinami.
„Mes turime Seimo įpareigojimą nepritarti ir grąžinti tobulinti. Tai bet kokiu atveju mes patobulinsime, nėra atmesti mokestiniai įstatymai, jie yra grąžinti tobulinimui“, – teigė premjeras.
Seimas antradienį Vyriausybei grąžino tobulinti įstatymo pataisas dėl NT mokesčio bazės išplėtimo bei automobilių taršos mokesčio įstatymą. Skaičiuojama, kad šie mokesčiai valstybės biudžetą papildytų atitinkamai 9,2 mln. ir 30 mln. eurų.
Be to, siūloma įvesti bankų turto ir prekybos centrų apyvartos mokesčius, tačiau šias iniciatyvas gali sustabdyti teisininkų išvados, jog tokie sprendimai gali būti antikonstituciniai.
Kai kurie analitikai valdžiai yra išsakę kritikos, kad nauji mokesčiai priimami paskutinę minutę, nesilaikant susitarimo nepriiminėti jų likus mažiau nei pusmečiui iki įsigaliojimo.