Krūviai milžiniški

Laidoje pasiteiravus, ką medikams reiškia nuovargis ir dideli krūviai, moteris tikino, kad vis dar yra daug medikų, kurie dirba net ne dvejuose, bet trejuose ar net keturiuose darbuose.

„Medikų krūviai yra labai dideli. Kaip žinia, retas medikas leidžia sau dirbti normaliu darbo krūviu – vienu etatu, vienoje darbovietėje. Dauguma yra priversti dirbti keliuose darbuose, dažnai netgi trejuose ar net keturiuose darbuose. Yra tokių medikų, kurie per dieną iš vieno Lietuvos miesto turi nuvažiuoti į kitą, kuris yra labai toli. Tai labai sudėtinga“, – DELFI sakė J.Sejonienė.

Anot jos, dabartinė medikų padėtis yra visos sistemos atspindys.

„Kiekviena ligoninė ir kiekvienas skyrius yra sistemos atspindys ir sistemos pasekmė. Mes esame tos sistemos dalis. Žinoma, yra visokių asmenybinių klausimų, bet didele dalimi tai yra sistemos pasekmė“, – kalbėjo J.Sejonienė.

Trūksta psichologinės pagalbos

Ji taip pat paminėjo itin svarbią problemą – psichologinės pagalbos trūkumą.

„Ta pagalba, apsilankymai pas psichologą, jie turėtų būti užtikrinami. Turėtų būti suteikta galimybė darbovietėje gauti psichologo paslaugas. Kaip žinia, toje įstaigoje, kur nusižudė jaunas medikas, tos paslaugos darbuotojams pradėtos teikti jau po įvykio, nuo šio pirmadienio. Visiems darbuotojams išsiuntinėta informacija, kad jie gali gauti tas paslaugas. Kiek žinau, darbuotojai tikrai labai tuo džiaugiasi.

Taip pat buvo informacija, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos turi tokią darbuotoją, o kitose darbovietėse tos paslaugos nėra prieinamos. Tada tu turi po darbo aukoti savo laiką, pajamas, kad tas paslaugas gautum, jeigu gali jas sau leisti laiko ir pinigų prasme“, – laidoje DELFI sakė moteris.

Blogiausia padėtis – slaugytojų

Pasiteiravus, kieno iš medikų padėtis yra blogiausia, ji paminėjo slaugytojus.

„Prasčiausia padėtis yra slaugytojų ir žemesnio personalo, nepaisant to, kad jų yra didžiausias trūkumas, pareigos, kaip žinia, papildytos, suteiktos naujos kompetencijos, tačiau papildomai finansiniu skatinimu tai niekaip neatsispindi.

Žinoma, visi pajautėme ir tuos didinimus, kurie buvo ir praėjusiais metais ir po šių metų biudžeto priėmimo, matyt, tas kažkiek pasijaus, bet ar jie yra adekvatūs ir ar visos įstaigos vienodai gali didinti darbuotojams atlyginimus – didelis klausimas. Manau, kad didžiosios didžiųjų miestų įstaigos iš tikrųjų gali sau leisti daugiau, nei periferinės, mažesnės ligoninės“, – tikino J.Sejonienė.

Derybų rezultatų laukia ir mokytojai

Kitas laidos pašnekovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas paminėjo ir mokytojų bėdas.

„Mokytojų krūviai yra milžiniški. Tas visas procesas veiksmų ir derinimų yra neadekvatus. Mes viešiname net konkrečias mokyklas, kur yra daug piktnaudžiavimo atvejų. Netgi šiandien, man einant į laidą, paskambino Kauno Jonučių progimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė, kuri parašė prašymą ir, ačiū dievui, išeina ne iš gyvenimo, bet iš darbo.

Motyvuota buvo tuo, kad tiesiog nebepavyksta atlaikyti psichologinės įtampos, nes direktorė be galo spaudžia darbuotojus sutikti su gana nepalankiomis sąlygomis. Derybos, kurios vyksta ministerijoje, susisieja, kad mes iš tikrųjų nežinome. Ministerija, nors ir pateikė tuos pasiūlymus, jie lyg ir sutiktų su ta strategija, kurią parengė Vyriausybė po streikų. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams jie sutinka sulyginti atlyginimus su mokytojais kitais metais“, – sakė A.Navickas.

Pasiūlymai iš Vyriausybės

Į išsakytas mintis apie medikų ir mokytojų padėtį sureagavo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

„Galime pakalbėti skaičiais. Būtent medicinai, sveikatos apsaugai, jau neskaičiuojant visokių rezervinių atidėjimų, 147 milijonai – tai antra pagal dydį eilutė labiausiai didėjanti šiame biudžete. Aš džiaugiuosi, kad kalbame apie atlyginimų didėjimą, kuris padidėjo iki 2,2 darbo užmokesčio gydytojams. Mes turime tuos 90 milijonų pedagogams, nes šiek tiek mažėja Europos Sąjungos parama.

Skirmantas Malinauskas

Yra pasirašytos kolektyvinės sutartys – su medikais, pedagogais. Pagal tas pasirašytas sutaris, mes įvykdome įsipareigojimus. Dabar klausimas lieka dėl naujų įsipareigojimų. Tai ne tik mokytojams, pedagogams, pareigūnams – visiems žinutė aiški, kad Lietuvos ekonomikos augimas stoja trečdaliu. Kitais metais situacija nebebus tokia, kokia ji yra šiandien. Yra prognozės, kad tai bus lėčiausias ekonomikos augimas nuo krizės laikų. Reikia kalbėti apie tai, kad tokio augimo, koks jis buvo, taip pat ir apie vaiko pinigus, Vyriausybė siūlo mažesnį ir labiau subalansuotą variantą. Susitarsime dėl augimo, visiems tikrai siūloma papildomai“, – sakė jis.

Pažadai dėl atlyginimų sunkiai virsta realybe

Tiesa, kaip pabrėžė J.Sejonienė, kai kurie pažadai sunkiai virsta realybe, nes net pažadas apie 15 proc. didėsiančius atlyginimus, nėra visai tiesa.

„Ministras šiemet sako, kad turėtų vidutiniškai didėti atlyginimai 15 proc. Tuo tarpu įkainiai didėja maksimum 10 proc. Sakoma, kad tą trūkumą, kurio nepadengia įsipareigojimai iš privalomo sveikatos draudimo fondo, turėtų kompensuoti įstaigos iš savo vidinių resursų.

Man atrodo, kad ministras puikiai žino, kad retos iš tų įstaigų resursai leidžia tą trūkumą kompensuoti darbuotojams. Reta įstaiga didint atlyginimus 15 proc. Santaros klinikose vidutiniškai bus didinama 11 proc. Daugumoje įstaigų, kiek kalba medikai, didinama tik iki 10 proc.“, – pabrėžė moteris.

Galime sulaukti dar didesnio streiko

Pasiteiravus A.Navicko, kas bus, jeigu nepavyks susitarti su Vyriausybe, jis tikino, kad švietimo bendruomenė gali susitelkti ir galime tikėtis dar didesnio streiko.

„Terminas susitarti su Vyriausybe, kaip matome, jau atėjo. Dabar yra svarstomas biudžetas ir jeigu nėra susitarimo, tai niekas nepapuola į biudžeto projektą, tuomet susitarimo ir nebeįvyksta. Niekas nebetenka prasmės. Terminas, manau, kad yra šis mėnuo.

O kas įvyksta lapkritį, jeig nėra susitarimo, tai nėra daug variantų – arba susitarti, arba išreikšti tai protestais. Streiko organizavimas yra demokratinė forma, mes šį klausimą ir svarstysime. Mes to tikrai nenorėtume, pernai irgi nenorėjome, mums tai nebuvo pramoga, patyrėme didelį spaudimą. Po šešių savaičių streiko negauti atlyginimo buvo iš tiesų sudėtina situacija. Mes tikrai to nenorime. Bet jeigu būsime priversti, tai galbūt švietimo bendruomenė susitelks ir bus dar didesnis streikas“, – tikino N.Navickas.