„Tai buvo norminė byla, ar tokie reguliavimai gali būti nustatomi ministro tvarkomis, ar kažkokiomis kitomis. Mes rengsime tokio lygio sprendimus, kad jie jau neprieštarautų teismo nuomonei“, - žurnalistams Seime sakė A. Veryga. Ministras pridūrė, kad artimiausiu metu analizuos teismo išvadą ir spręs, kokius sprendimus būtina daryti.
„ Mes dabar žiūrime, vertiname, skaitome, kokie yra teismo argumentai, įsivertinę nuspręsime kokio lygio sprendimus reikia siūlyti“, - teigė jis. Iki naujų metų, tvirtino ministras, bus stengiamasi situaciją sutvarkyti.
A. Veryga pažymėjo, kad kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka teismo nebuvo kvestionuota.
„Teismas nekvestionavo pačio turinio, nes klausimas buvo, ar gali ministras nustatyti“, - pabrėžė A. Veryga, vesdamas situacijos analogiją su istorija, kurioje buvo atsidūręs sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Vytenis Povilas Andriukaitis.
2014 metais įsakymą dėl neskiepytų vaikų neįleidimo į darželius pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ministro įsakymą, draudžiantį į darželį priimti neskiepytus vaikus, paskelbė kaip prieštaraujantį esamiems teisės aktams.
„Teismas nepasisakė, kad skiepai yra blogai, pasisakė, kad ministras tiesiog nustatyti taip negali. Tad tiesiog dirbsime toliau, kad iš pacientų nebūtų lupikaujama“, - V.P. Andriukaičio istoriją prisimindamas kalbėjo A. Veryga.
ELTA primena, kad LVAT trečiadienį nutarė, jog sveikatos apsaugos ministras viršijo įgaliojimus nustatydamas kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką.
„Sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos“, - rašoma išplatintame teismo pranešime.
LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.
Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre.