LVŽS frakcijos narys Egidijus Vareikis teigė, kad valdančioji dauguma „nuimti“ V. Pranckiečiui ir priimti kitų metų biudžetą, nebūtinai yra ta pati. Jis DELFI pasakojo, kad šiuo metu valdantieji turėtų padaryti išvadas, o ne kaltų ieškoti. Jis užsiminė ir apie Seimo įtaką Vyriausybės vadovui. Kuri gali būti pragaištinga.

Ant plauko pakibo biudžetas ir Vyriausybė

Antradienį Seime ne vienas Vyriausybės pasiūlytas mokestis buvo atmestas. Grąžintas tobulinti buvo taršių automobilių, NT mokesčiai, per plauką Seimo salėje po pateikimo „praslydo“ ir akcizų kėlimas.

E. Vareikio teigimu, biudžeto priėmimo klausimas bus tikrai sudėtingas. O tai, kad parlamentarai atmetinėja Vyriausybės pasiūlymus, taip pat atrodo nekasdieniškai.

Vilius Šapoka, Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Jei koalicija atmetinėja Vyriausybės projektus, tas irgi atrodo nekasdieniškai, bet nėra labai blogai, kai dėl biudžeto vyksta diskusija. Vis tiek reikia pripažinti, kad biudžetas keletą metų buvo nedeficitinis. O tai reiškia, kad ganėtinai pritemptas. O kadangi kiti metai yra rinkiminiai, tai daugelis politikų mano, kad reikia truputį atleisti vadžias, Vyriausybė taip nemano. Dėl biudžeto dar bus visokių, jei ne pykčių, tai nesutarimų“, – didesnius nesutarimus prognozavo parlamentaras.

Jis prisiminė, kad biudžeto priėmimas visada sukeldavo šiokį tokį nerimą – ar užteks balsų, ar visi palaikantys dalyvaus balsavime. Tačiau šioje kadencijoje viskas išsispręsdavo teigiamai – balsų užtekdavo ir dar „su atsarga“.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja tolesnį darbą valdančiojoje koalicijoje ir ar dauguma Seime vis dar egzistuoja, E. Vareikis prabilo apie skirtingus galimus daugumos variantus.

Egidijus Vareikis

„Man atrodo, kad gal reikia ieškoti ne to, kas prasikalto. Nuo to, kad rasime jį, balsavimo rezultatai nepasikeis. Reikėtų ieškoti ar tikrai užteks balsų biudžetui priimti? Iki šiol užtekdavo. Jei mes kalbame, ar yra Seime dauguma, ar ne, tai ta dauguma gali būti pakankama biudžeto patvirtinimui, bet nereiškia, kad ta pati dauguma nuvers V. Pranckietį. Skirtingiems klausimams ir dauguma yra skirtinga“, – sakė jis.

Kartu jis pripažino, kad situacija būtų daug aiškesnė tiek LVŽS lyderiui, tiek ir premjerui S. Skverneliui, jei dauguma būtų tiksli.

„Kuo daugiau ginčų, tuo daugiau grėsmės, kad tie ginčai virs žinot kuo“

„Bet realybė yra realybė“, – teigė parlamentaras.

Paklaustas, ar negali atsitikti ir taip, kad premjeras pajutęs, kad Vyriausybės darbas nebeturi paramos net ir tarp valdančiųjų, nenuspręs pasitraukti, E. Vareikis tokio scenarijaus atmesti negalėjo.

„Aišku, kuo daugiau mes čia ginčysimės, nesutiksime vieni su kitais, grėsmė yra, kad šitaip atsitikti gali. Taip atsitinka. Suprantama, kad jei visi pritartų labai lengvai, sakytume, kad šalis stabili. Bet kai yra tokia nesutarimai, žinoma, kad grėsmė yra. Bet politikų gyvenime yra taip, kad ne vienas klausimas sprendžia. Mes žiūrime į biudžetą, artėjančius rinkimus, gal, iš tikrųjų, jei nesutarsime, gal ir priešlaikiniai rinkimai bus. Kuo daugiau ginčų, tuo daugiau grėsmės, kad tie ginčai virs žinot kuo“, – mįslingai sakė.

Skilimas neturėtų įvykti

E. Vareikis teigė, kad pralaimėjimą balsavime dėl Pranckiečio išgyvenusi valstiečių frakcija Seime neturėtų skilti artimiausiu metu. Tačiau tokie veiksmai, kaip galimas įvykių scenarijus, neturėtų būti atmestas.

„Girdžiu kalbas apie valstiečių skilimą jau trejus metus. (…) Frakcija nubyra vis karts nuo karto, bet ji lieka. Niekas nėra apsaugotas nuo to. Bet šiai dienai manau, kad tai tikrai neskils ji rytoj, gal po biudžeto, gero, ar blogo, gali kas nors būti. Bet nepranašaučiau, kad ten yra viskas blogai. Iš šalies dažnai yra žiūrima kaip į žymiai mažiau stabilų reiškinį, nei jis yra iš tikrųjų“, – sakė jis.

„Nuomonių skirtumai nebūtinai veda prie skilimo“

Politikas sakė, kad valstiečių frakcijos viduje ir yra kelios „frakcijėlės“ – dėl nuomonių skirtumų.

„Nuomonių skirtumai nebūtinai veda prie skilimo“, – apie LVŽS frakcijos likimą DELFI sakė E. Vareikis.

Būtina padaryti išvadas

Seimo nario E. Vareikio teigimu, nors politikoje yra įprasta, kad skelbiamas nepasitikėjimas kai kuriais ministrais, ar Seimo pirmininku, tačiau tai, kas šią ir praėjusią savaitę vyko Seime, yra šizofrenija.

„Bet tai, kas įvyko vakar, yra šizofrenija. Viena frakcija pradžioje surenka parašus, paskui juos atšaukia, renka kita frakcija, kad jų užtektų, reikia balsuoti, ta frakcija, kuri rinko parašus, net neina balsuoti. Man tai atrodo kaip ne itin simpatiškas vaizdas. Viskas yra žaidimas Seimo Statutu“, – situaciją vertino parlamentaras. Jis tvirtino, kad pagrindiniu akcentu tampa ne politiniai motyvai, o būtent procedūros pasirinkimas.

„Manau, kad jie tikriausiai ir žmonėms atrodo labai keistai“, – kalbėjo Seimo narys.

„Vieni balsuoja, kiti nebalsuoja, buvo negaliojančių biuletenių santykinai daug, tikrai ne dėl žioplystės tai, bet gal sąmoningai“, – vakarykštį slaptą balsavimą komentavo jis.

E. Vareikis pabrėžė, kad šiuo metu reikia ne kaltųjų ieškoti dėl nepavykusio biudžeto, o ieškoti paramos biudžetui.

„Aš manau, kad nereikia ieškoti kaltų. Čia veikiau iš to reikia daryti išvadas. Net jei kas ir prasikalto. Mano gyvenimo praktika irgi yra tokia, geresnes išvadas padarydavau ne tada, kai mane nubausdavo, o tų prasižengimų esu padaręs, nėra paslaptis, bet tada , kada leisdavo iš klaidų daryti išvadas“, – pasiūlymą pateikė Seimo narys E. Vareikis.