„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktas Alytaus apylinkėse rasto kiškio gaišenos patologinis anatominis tyrimas. Tyrimo akte nurodoma, kad iš nustatytų pokyčių (kvėpavimo takų, kvėpavimo ir vidaus organų hiperemijos, suodžių trachėjoje, plaučių edemos, kraujosruvos plaučių parenchimoje ir kt.) patvirtinta diagnozė, kad kiškis nugaišo dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei kitų komplikacijų esant inhaliacinei traumai“, – rašoma tarnybos feisbuko puslapyje.
Tarnyba gyventojų taip pat prašo ją informuoti mieste pastebėjus daugiau nugaišusių laukinių ar naminių gyvūnų. Taip pat rekomenduojama stebėti savo augintinių elgesį bei sveikatą, o kilus įtarimams nedelsiant kreiptis į veterinarus.
„Labai svarbu, kad Alytaus miesto ir apylinkių gyventojai toliau būtų aktyvūs – šiomis dienomis pastebėję nugaišusių naminių ar laukinių gyvūnų nedelsiant informuotų VMVT visą parą veikiančia nemokama tel. linija 8 800 40 403, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai.
Taip pat rekomenduojame stebėti naminius gyvūnus ir paukščius, o įtarus sveikatos sutrikimų – kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus ar teritorines VMVT“, – skelbia tarnyba.
K. Mažeika informaciją apie kritusius gyvūnus vadino melaginga
Komentuodamas Alytuje susidariusią situaciją, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau DELFI teigė, kad nelaimės metu viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusios daug netikros informacijos. Tokia informacija jis vadino ir socialiniuose tinkluose plitusias gaištančių gyvūnų nuotraukas.
„Pasirodė daug netikros informacijos apie kritusius gyvūnus, kur realiai to nebuvo galima įvertinti ir atlikti tyrimų specialistams nuvykus į nurodytas vietas. Tie duomenys arba buvo išgalvoti, arba buvo specialiai žmonės klaidinami ir gąsdinami. Čia turbūt galėsime informuoti vėliau.
Kaip ir buvo informuota, jei yra kažkoks pakitimas ar randama gyvūnų gaišenų, kad būtų atiduota specialistams, kurie įvertins, atliks tyrimus ir pasakys, kokia to priežastis. Nes jeigu jau prasideda gyvūnų gaišimai, tai įsivaizduokime, koks poveikis turėtų būti žmonių sveikatai“, – spalio 21 d., šeštąją gaisro dieną, DELFi teigė K. Mažeika.
Nuodingos medžiagos gali paveikti ir centrinę nervų sistemą
VMVT įspėja, kad degant padangoms išsiskiria nuodingos medžiagos, kurios gali sudirginti gyvūnų odą, akis, gleivinę, net sutrikdyti centrinę nervų sistemą ar paveikti kvėpavimo takus.
"Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), sieros oksidai (SO2), azoto oksidai (NOx) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), taip pat labai pavojingi oro teršalai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), dioksinai, furanai, vandenilio chloridas, benzenas, polichlorinti bifenilai (PCB) bei sunkieji metalai: arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis", - informuoja specialistai.
Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:
● riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;
● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
● rekomenduojama kol kas nešerti gyvulių pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais;
● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
● tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);
● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
DELFI primena, kad gaisras, kurio plotas siekia apie 3 tūkst. kvadratinių metrų, padangų perdirbimo įmonėje kilo praėjusio trečiadienio naktį.