Seimas antradienį pradėjo svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministras sako, kad jis yra realistinis, subalansuotas, skatinantis efektyvų lėšų naudojimą ir nukreiptas į skurdo mažinimą.
„Ateinančių metų biudžetas realistinis, tiktai subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą“, – antradienį Seime pristatydamas kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą teigė Vilius Šapoka.
Jis pabrėžė, kad negalima ignoruoti pasaulyje augančios įtampos ir tai, kad tarptautinės institucijos nuolat prastina ekonomikos augimo prognozes, kurioms įtaką daro JAV ir Kinijos prekybos nesutarimai bei neaiški Brexit baigtis.
Prisiminė „naktinę“ reformą
DELFI laidoje pasiteiravus I.Šimonytės, ar valdantieji užsimojo apmokestinti viską, kas liko po naktinės mokesčių reformos prieš dešimtmetį, ji tikino, kad yra esminis skirtumas tarp to, kas vyksta dabar, ir kas vyko tuomet.
„Aš manau, kad dabar situacija visai kitokia, nei ji buvo tuomet, kai vyko garsioji „naktinė reforma“. Labai mėgstama tą mokesčių reformą priminti, turbūt todėl, kad tuomet Vyriausybėje buvo Andrius Kubilius, tuomet, tiesa, Vyriausybėje aš nebuvau, bet dirbau Finansų ministerijoje. Noriu pastebėti vieną esminį skirtumą, nors yra ir panašumų. Kaip ir šiais metais, taip ir tada, buvo priimti patvirtinti keli sprendimai, kurie sumažino būsimas biuždetų pajamas.
Tuo metu vyko žymioji Gedimino Kirkilo gyventojų pajamų mokesčių reforma, kai gyventojų pajamų mokestis buvo labai staigiai mažinamas. Žinoma, tai turėjo poveikį ir krizės aplinkybėms. Tada jau mažinti nebebuvo ko, deja, tada mokesčius teko didinti, bet tada mes turėjome vieną didžiausių krizių per pastarąjį daugiau negu turbūt šimtą metų. Šiuo metu nėra tokios situacijos. Taip, ekonomika lėtėja, tas yra objektyvu, bet pajamos vis dar auga“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Laukia mokesčių tobulinimai
Tiesa, Seimas per valandą atmetė bankų mokestį ir plečiamą nekilnojamojo turto mokestį.
„Bankų mokestis nėra atmestas. Seimas dėl to dar turės balsuoti. Nekilnojamojo turto mokesčio projektas buvo atmestas. Labai gerai, kad buvo atmestas. Buvo pasiūlyta Vyriausybei tobulinti, tiesa, nežinau, ar Vyriausybė tobulins. Praėjusiais metais ji buvo pateikusi vieną nesąmonę, šiais metais pateikė kitą nesąmonę.
Ar dar vienas patobulinimas nebus dar trečia nesąmonė, aš nesiryžtu pasakyti. Pati Vyriausybė sako, kad surinks apie 8 milijonus pajamų, bet mes kalbame apie pajamų imtį, kuri yra beveik 20 milijardų, tai ar tuose milijarduose bus tie milijonai, ar nebus, dėl to didieji skaičiai nepasikeis“, – tikino I.Šimonytė.
Anot jos, vis tik gyventojai tikrai gali tikėtis didesnių pensijų ir vaiko pinigų.
„Didesnės pensijos yra įstatymo nustatyta pareiga – indeksuoti pensijas pagal nustatytą formą ir šios pareigos nevykdyti valstybė tikrai negali. Socialinio draudimo fondo biudžetas kritiniu atveju turi ir rezervą šiokį tokį, iš kurio galėtų tą pareigą vykdyti. Vaiko pinigai dabar yra gerokai mažesni, negu tos „svaičiojimo“ lygio sumos, apie kurias buvo kalbama, kai vyko koalicinės derybos. Dabar jau valdžia atsisėdo, pasiskaičiavo ir pamatė, kas jau buvo aišku nuo pat pradžių, kad universali vaiko išmoka, jeigu ji yra solidi, ji kainuoja tikrai daug“, – tikino ji.
„Bendrai aš įvertinčiau tą biudžetą kaip gana optimistinį“, – pridūrė pašnekovė.
Pastebi pavojingas tendencijas
Tiesa, toli gražu ne viskas gali būti vertinama optimistiškai. Pavojingos tendencijos, anot politikės, pastebimo sveikatos apsaugos srityje.
„Aš matau labai pavojingas tendencijas. Aš jas matau jau trečius metus. Svarbu pabrėžti, kad teikiami biudžetai turi atitikti europinių teisės aktų tam tikrus rėmus. O pažiūrėkime, ką mes turime? Turime vieno milijardo deficitą valstybės biudžete, tai yra neatitikimą tarp pajamų ir išlaidų. O finansų ministras sako, kad mes turėsime perteklinius finansus kitais metais. Kieno sąskaita yra sudaromas perteklius? Perteklius yra sudaromas socialinių fondų, tai yra Sodros, ir sveikatos draudimo fondų sąskaita. Kas atsitinka su sveikatos draudimo fondu?
Jau keleri metai iš eilės pajamos fondo auga, bet tų pajamų išleisti sveikatos sistemos reikmėms finansų ministrui neleidžia. Jis sako, kadangi mano dideliame biudžete yra didelis deficitas, tai tavo mažame biudžete tebūnie perteklius, nes man reikia sudengti tas sumas ir parodyti gerą rezultatą. Tai yra labai blogai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Švietimo sektoriuje, anot pašnekovės, taip pat yra labai daug bėdų ir neištesėtų pažadų.
„Švietimo sektoriuje, kaip aš suprantu, didžiausia problema yra ta, kad buvo priimta tam tikrų įsipareigojimų socialinių partnerių ir tie įsipareigojimai nėra vykdomi. Akivaizdu, kad jeigu mes kalbame apie bendresnę reformą, kaip už turimus pinigus pasiekti geresnių rezultatų ir kaip skirti papildomų finansų, kad mūsų švietimo sistema užtikrintų vienodą ugdymo lygį visiems Lietuvos vaikams, tai akivaizdu, kad to nėra“, – kalbėjo ji. „Šiame biudžete nėra jokių reformų, tai mes ir nekalbėkime, kad šis biudžetas yra kažkokių reformų biudžetas.“
Sunku bus ir viduriniajai klasei
Pasiteiravus, kaip vertinti tai, kad siūloma didinti valdžios vyrų ir moterų atlyginimus, auga Prezidentūros biudžetas, teisėjų atlyginimai, bet visuomenei didinami arba siūlomi nauji mokesčiai, ji tikino, kad iš dalies tai amoralu.
„Manau, kad tai yra labai sudėtinga problema. Viena vertus, kas yra tikrai svarbu, aš apie tai esu ne kartą kalbėjusi, bet aš manau, kad labai svarbu, kad visuomenė suprastų, kad niekas jai taip brangiai nekainuoja kaip pigi valdžia, nes nekompetencija, kuri yra institucijose, o mes už kompetenciją labai dažnai neturime tiesiog objektyvių galimybių, tai mums grįžta bumerangu atgal per visokius keistus pasiūlymus.
Aš manau, kad tikrai reikia peržiūrėti atlyginimus viešajame sektoriuje, bet tai, kad Vyriausybė siūlo pasididinti sau atlyginimus, tai yra be galo amoralu, mano nuomone“, – tikino I.Šimonytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad sunku bus ir viduriniajai klasei.
„Viduriniajai klasei nedidėja pajamos, tačiau viešųjų paslaugų kokybė blogėja. Tiems žmonėms, kurių pajamos yra mažos, jie kartais nesupranta, kad viešųjų paslaugų kokybė bent jau jų vaikams užtikrintų geresnę ateitį negu yra šiandien. Mano supratimu, tie dalykai viduriniajai klasei zmogia ypatingai smarkiai“, – svarstė ji.
Gerovės valstybės nemato
Deja, kaip pabrėžia, I.Šimonytė, siūlomas biudžetas net nelabai leidžia kalbėti ir apie gerovės valstybę, kurios esminių kriterijų tiesiog nėra.
„Man gerovės valstybė yra ta valstybė, kur aš suprantu, kad už mokesčių mokėtojų sumokėtus mokesčius atgaunama visuomenės grąža yra vertintina kaip daugmaž teisinga. Šis biudžetas to nepagerina, turbūt net pablogina. Gerovės valstybė pirmiausia yra sąžiningas sutarimas, kad štai tiek turime bendro reikalo ir turime už jį susimokėti. Tokiomis proporcijomis, kokios yra teisingos.
Man atrodo, kad jeigu mes kalbame apie tikruosius gerovės valstybės pagrindus, tai pirmiausia turėtume kalbėti apie švietimą, sveikatos sistemą, socialinės apsaugos sistemą, o ne apie tai, kad padidintume kažkam pajamas, kad jie geriau jaustųsi. Jie gal tikrai jausis geriau, bet tai nebus gerovės valstybė“, – laidoje kalbėjo politikė.
Įvertino Pranckiečio situaciją
Ji taip pat įvertino ir Viktoro Pranckiečio situaciją ir tikino, jog svarbu, kad valdantieji pagaliau išgirstų signalus, kuriuos siunčia susiklosčiusi padėtis Seime.
„Labai sunku pasakyti, kodėl tas klausimas taip stipriai užsikaitino. Iš pradžių atrodė, kad tai yra tarsi dūmų uždanga, kuri galėtų paslėpti, kad yra nesilaikoma kažkokių susitarimų, kad yra chaotiškai keičiami mokesčiai, nevykdomi koalicijos įsipareigojimai. Jeigu tai yra asmeninė pono Karbauskio vendeta į Seimo pirmininką, tai taip pat yra panašu, bet man rodos, valstiečiai jau galėjo įsitikinti, kad ši „Meksika“, su visa pagarba valstybei, labiau kalbu apie serialus, tai ji jokios naudos neduoda ir valdančiajai partijai bei jos reitingams. Jeigu signalo valdantieji neišgirs, nenustebčiau, kad ta situacija ir toliau bus taip vadeliojama“, – svarstė ji.