„Galima konstatuoti, kad įtaka po truputį slysta iš pono Karbauskio rankų – tiek apskritai valdančiojoje koalicijoje, tiek jo paties „valstiečių-žaliųjų“ frakcijoje. Tikėtina, kad po šio balsavimo gali suaktyvėti ir diskusijos frakcijos viduje dėl tinkamiausios elgsenos galvojant apie artėjančius Seimo rinkimus, ar tie žmonės, ypač kurie nepriklauso partijai, norės po jos vėliava eiti į kitus Seimo rinkimus “, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Anot jo, antradienio balsavimas rodo tai, jog „frakcijos ir partijos vadovas nebepajėgus užtikrinti disciplinos“, o tai, ar iš tiesų yra dauguma, turėtų parodyti ne V. Pranckiečio klausimas, bet laukiantis balsavimas dėl biudžeto.
„Kita vertus, galbūt dalis apskritai svarsto apie dalyvavimą rinkimuose su kažkuria kita politine jėga“, – pabrėžia R. Vilpišauskas.
Jo kolegė, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad balsų stoka atstatydinant V. Pranckietį rodo ir valdančiųjų riziką neužsitikrinti palaikymo balsuojant dėl kitų metų biudžeto ar priimant kitus svarbius sprendimus.
„Tai yra pirmoji bloga žinia, kad valdančioji dauguma yra labai netvari ir 71 balsas yra bent jau kol kas misija neįmanoma. Ir tai kelia nerimą dėl ateityje priimamų sprendimų, kuriems to 71 balso dar gali reikėti. Tai yra ne tik Viktoro Pranckiečio klausimas, yra biudžeto svarstymai, mokesčių keitimai. Kyla valdančiosios koalicijos trapumo klausimas ir apskritai, klausimas, ar ji dar yra “, – pabrėžė ji.
R. Urbonaitė sako, kad V. Pranckiečio atstatydinime nedalyvavusi opozicija atvirai neišsako ir paramos jam, tad neturėdamas tvirto palaikymo, parlamento vadovas yra „pakabinamas ore“.
„V. Pranckietis atlaikė balsavimą, bet daugumos paramos, atsvaros Seime jis vis dėlto neturi. Manau kad pagal dabartinius ženklus, jis liks poste, bus transliuojamos žinutės apie atstovavimą ne tik Seimui, bet ir valstybei, žmonėms, bus gražios formuluotės, kurios dažniausiai – be turinio. Gali būti, kad matysime pelkę, klampų procesą, kur yra svarbesnis Seimo pirmininko vaidmuo, nes yra, pavyzdžiui, Seimo darbotvarkių klausimai valdyboje“, – tikino pašnekovė.
Ji mano, kad artėjant rinkimams, po pusmečio balsavimas gali būti kartojamas, užsitikrinus didesnį palaikymą mainais už postus, pareigybes. R. Urbonaitė priminė, kad Etikos ir procedūrų komisija dar turės nagrinėti skundus dėl antradienio posėdžio teisėtumo, taip pat dėl ketvirtadienio balsavimo, o jų įvertinimas „gali turėti savo teisines pasekmes“, bet abejoja, kad galėtų būti grįžta prie balsavimo.
R. Vilpišauskas sutinka, kad Seimo darbas bent pusmečiui gali strigti.
„Bijau, kad Seimui tai trukdys, nes turi būti konstruktyvus bendradarbiavimas tarp valdančiųjų ir Seimo pirmininko. Nemanau, kad net ir po šiandieninio balsavimo pasikeis pono Karbauskio ar kai kurių jo kolegų požiūris į Seimo pirmininką ir bus grįžta prie tokio bendradarbiavimo, koks buvo šios kadencijos pradžioje“, – teigė R. Vilpišauskas