Priešpaskutinį kartą aplinkosaugininkai „Ekologistiką“ tikrino prieš išduodami naujausią leidimą vykdyti veiklą – 2018 metų rugsėjį.
Prieš išduodant leidimą – krūva pažeidimų
Kaip DELFI informavo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus atstovė Ieva Krikštopaitytė, 2018 m. įmonėje buvo atliktas ir planinis, ir neplaninis patikrinimas. Abiejų jų metu užfiksuota ne po vieną pažeidimą.
„Informuojame, kad 2018 m. kovo mėnesį buvo atliktas įmonės UAB „Ekologistika“ neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė laikė didesnius atliekų kiekius, negu numatyta įmonės turimame Taršos leidime.
To paties neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad surinktos padangų atliekos iki perdavimo atliekų naudotojams laikomos ne pagal laikomų atliekų išdėstymo schemą. Už nustatytus pažeidimus įmonės atsakingam asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei duotas privalomas nurodymas pažeidimams pašalinti. Įmonė privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdė“, – teigiama I. Krikštopaitytės DELFI raštu pateiktuose atsakymuose.
Kaip teigia departamento direktoriaus atstovė, pažeidimai buvo nustatyti ir priešpaskutinio, rugsėjį vykusio, patikrinimo metu, po kurio „Ekologistikai“ ir buvo pratęstas Taršos leidimas.
„2018 m. rugsėjo mėnesį atliktas planinis įmonės patikrinimas, kurio tikslas – 2017 m. gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisingumas. Patikrinimo metu nustatyti atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos bei ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimai; gumos atliekų tvarkymas neturint leidimo bei neįregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre; atliekų laikymo reikalavimų pažeidimai.
Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus įmonei taikyta ekonominė sankcija, surašytas įspėjimas bei surašytas protokolas. Įspėjimo metu pateikti nurodymai yra įvykdyti. Taip pat už nustatytus pažeidimus surašytas administracinio nusižengimo protokolas atsakingam asmeniui“, – pažeidimus vardijo I. Krikštopaitytė.
Jau po poros mėnesių nuo šio patikrinimo – 2018 metų lapkričio 23-ą dieną – Taršos leidimas, leidžiantis įmonei vykdyti ūkinę veiklą, t. y. padangų perdirbimą, surinkimą ir pervežimą, Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų buvo vėl pratęstas ir galioja iki šiol.
Turėjo supaprastintą Taršos leidimą
„Ekologistika“ turėjo vadinamąjį supaprastintą Taršos leidimą – TL, kuris išduodamas tik įmonėms, surenkančioms ar perdirbančioms nedidelius atliekų kiekius – iki 15 tonų atliekų per parą. Didesnės apimties veiklai vykdyti yra privalomas vadinamasis TIPK – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.
Atsakydama į klausimą, kodėl įmonei buvo išduotas supaprastintas Taršos leidimas, už jų išdavimą atsakingos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė anksčiau DELFI aiškino, kad „Ekologistika“ neatitiko Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo kriterijų.
„Priklausomai nuo veiklos rūšių, eksploatuojamų įrenginių pobūdžio ir pajėgumų pagal teisės aktų reikalavimus išduodamas arba Taršos leidimas (TL), arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekologistika“ neatitiko Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytų kriterijų, taikomų įrenginiams, kurie privalėtų gauti TIPK leidimą, tačiau atitiko TL kriterijus, todėl UAB „Ekologistika“ buvo išduotas TL“, – sakė L. Gaidžiūnaitė.
Šiuo metu oro taršą Alytaus mieste ir jo apylinkėse matuoja Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji laboratorija.
Kaip DELFI jau rašė, iki šiol neaišku, kiek atliekų per parą faktiškai apdorodavo „Ekologistika“, nes, kaip jau minėta, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai tokios apskaitos dokumentuose. Jie nustatyti ir 2018, ir 2019 metais.
Kreipėsi į ministrą
Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką – prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros atsakingų pareigūnų ir vadovų veiklos bei galimo aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo, kuris galėjo lemti ekologinę katastrofą Alytaus regione.
Esant nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 229 ir 270 straipsniuose, ministerija, pasak parlamentaro, turi nedelsdama kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
DELFI susisiekus su parlamentaru šis tikino, kad daugiausia klausimų kelia tai, kaip nuolat reikalavimus pažeidinėjusi įmonė toliau gaudavo leidimą savo veiklai vykdyti.
„Generalinėje prokuratūroje yra pradėtas tyrimas dėl paties incidento – kas sukėlė. Bet tai yra tik vienas atvejis, esmė – kas privedė prie dabartinės situacijos. Esminis dalykas yra Aplinkos apsaugos departamento, kuris rūpinasi tų leidimų išdavimu, veikla. Užfiksuota pažeidimų, bet kažkodėl leidimas vis tiek būdavo pratęstas. Dar vienas klausimas – ar nebuvo taip, kad jiems padidino atliekų saugojimo kiekius, nors buvo užfiksuota pažeidimų.
Jeigu taip yra, nežinau, kaip tai pavadinti – ar nusikalstamu aplaidumu, ar galbūt netgi korupcijos apraiškomis. Ar tai nėra kažkokia sistema, kuri turbūt būdinga ne tik Alytui, bet visai Lietuvai, kai tokie dalykai gali susiformuoti šalia miesto ir sukelti tokias ekologines katastrofas. Čia ministrui reikia atlikti vidinį patikrinimą, išsiaiškinti, kaip tie parašai buvo sudėti ir, jeigu yra nusikalstamo aplaidumo apraiškų, atiduoti prokuratūrai“, – komentavo L. Kasčiūnas.
K. Mažeika: leidimų nepratęsti tiesiog negalėjo
Anot Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, Aplinkos apsaugos agentūra tiesiog negalėjo šiai įmonei nepratęsti Taršos leidimo dėl įstatymuose esančių spragų. Ministro teigimu, jas jau kurį laiką bandoma taisyti, tačiau projektas esą įstrigęs Seime.
„Aš vertinu blogai. Mes tą situaciją matėme, čia buvo blogiausia, kas įvyko, bet įmonėms panaikinti Taršos leidimo iki šiol buvo praktiškai neįmanoma. Įmonės turėjo daugybę galimybių apskųsti teismui ir tęsti savo veiklą. Dabar Seime yra projektas, mes jau jį pateikę, Vyriausybė jam pritarusi, Seime vyksta svarstymas. Tikimės, kad ši akivaizdi nelaimė padės Seimo nariams greičiau apsispręsti dėl pačios taršos ir taršių įmonių veiklos kontrolės griežtinimo“, – kalbėjo K. Mažeika.
Ministras tikino, kad jau yra atliktas ir Aplinkos apsaugos departamento, kuris kontroliavo taršių įmonių veiklą, auditas.
„Dabar vertinamos išvados. Mes matėme, kad yra nemažai signalų, kad daugybę metų užleista situacija, ir ją buvo galima įvairiai apeiti. Tas kontrolės silpnumas turbūt pasireiškė pačiu blogiausiu pavyzdžiu“, – sakė K. Mažeika.
Ar išduodant leidimus nebuvo pareigūnų aplaidumo ar korupcijos apraiškų, K. Mažeika tikisi prokuratūros atsakymo. Jo teigimu, šiuo metu prioritetas yra suvaldyti gaisrą, o vėliau bus imtasi analizuoti surinktą informaciją.