Tyrimo duomenimis, buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos vadovas R. Šidlauskas „tiesiogiai reikalavo ir susitarė paimti“ iš A. Bieliausko ir R. Nasirovo 10 tūkst. eurų kyšį. Įtariama, kad 3 tūkst. eurų buvusiam diplomatui R. Šidlauskui dar balandžio 5 d. sostinės viešbutyje „Kempinski“ perdavė R. Nasirovas, nes dar kovo 26 d. vizos buvo išduotos.

Anot prokuratūros, už tai R. Šidlauskas galėjo pažadėti paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad R. Nasirovui ir jo sūnui Timurui būtų išduotos daugkartinės Šengeno vizos.

Ar taip ir buvo, pirmadienį turėjo pradėtis aiškintis teisėjas Linas Dūdys. Tačiau kol kas negali – kaltinamųjų A. Bieliausko ir R. Nasirovo advokatai Simonas Slapšinskas ir Linas Belevičius teismo paprašė nuo valstybinio kaltinimo palaikymo nušalinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Rimą Juodį.

Abiejų kaltinamųjų gynėjai suabejojo prokuroro nešališkumu.

„Prokuroras turi nusišalinti, kai pažeista psichologinė pusiausvyra, o ji pasireiškė needekvačiais procesiniais veiksmais ir sprendimais“, – S. Slapšinsko teigimu, prokuroras nesilaikė etikos reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu demonstravo savo pranašumą, įvairiuose dokumentuose esą vartojo sarkatiškus ir orumą žeminančius išsireiškimus.

Be to, advokatas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu esą neteisėtai buvo renkama informacija apie kitus asmenis.

Tuo metu advokatas L. Belevičius nurodė, kad R. Nasirovas jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir apskundė Lietuvą, nes ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakomybėn patrauktas Rusijos pilietis į prokuratūros sąskaitą įnešė didesnį (50 tūkst. eurų) nei jam buvo skirtas (30 tūkst. eurų) užstatas, prokuroras priėmė nutarimą sugriežtinti kardomąją priemonę – skirti užstatą tokio dydžio, koks buvo sumokėtas.

Be to, advokato teigimu, tyrimo pradžioje prokuroras R. Nasirovui buvo leidęs išvykti į Rusiją, šis išvyko ir sugrįžo, bet per tą laiką Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius panaikino R. Juodžio leidimą, pažymėdamas, kad Rusijos verslininkas gali pasislėpti, jam skirtas užstatas nėra didelis.

L. Belevičiaus teigimu, nuo to momento, kai buvo panaikintas R. Juodžio nutarimas, šis tapo priklausomas nuo savo vadovo, nes visuose nutarimuose citavo aukštesniojo prokuroro žodžius. „Jo lūpomis kalba vyresnysis prokuroras“, – sakė advokatas.

Tuo metu prokuroras R. Juodis nurodė, kad jį kaltinamųjų advokatai nepagrįstai siekia nušalinti.

„Visi mano priimti nutarimai buvo skundžiami, o tai kad nebuvo patenkinti gynėjų prašymai, negali būti pagrindas nušalinti prokurorą“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs prokuroras.

Jo poziciją palaikė baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas, nenustatęs, kad prokuroras būtų šališkas. Tačiau tada A. Bieliausko advokatas S. Slapšinskas paprašė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, nes nėra aiškus kaltinamasis aktas.

Bylą grąžinti prokurorui prašė ir Rusijos piliečio advokatas L. Belevičius, pažymėjęs, jog jo ginamasis nežino, nuo kokio kaltinimo, nes kaltinimas yra bendras, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamieji.

Tačiau teismas ir šio prašymo nepatenkino, pažymėjęs, kad prokuroras bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu galės tikslinti kaltinamąjį aktą.

Rusijos bankininko R. Nasirovo advokatas L. Belevičius teismo taip pat paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir laikinai stabdyti bylos nagrinėjimą.

Gynėjo teigimu, šioje byloje yra Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo tenkinti Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymai ir buvo pratęstas elektroniniais tinklais vykdomas kaltinamųjų sekimas. Kiek laiko buvo vykdomas stebėjimas, advokatas nežino, tačiau yra įsitkinęs, kad Žvalgybos įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, nes yra ribojama teisė į privatumą, taip pat neaišku, kiek laiko žvalgybininkai gali slapta rinkti informaciją, o slapta VSD pareigūnų sekti asmenys net negali teikti skundų ikiteisminių tyrimų institucijoms.

Anot advokato, prieš tiriant VSD pareigūnų surinktus duomenis, būtina išsiaiškinti žvalgybos duomenų teisėtumą.

Ar teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teisėjas L. Dūdys žada paskelbti lapkričio 12 d.

Neigia pateiktus kaltinimus

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti R. Nasirovas, A. Bieliauskas ir R. Šidlauskas neigia jiems pateiktus kaltinimus.

R. Nasirovas, kuris su seserimi valdo nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“, o, anot Rusijos žiniasklaidos, Rusijos centrinis bankas šio banko licencijos galiojimą sustabdė 2018-ųjų vasarį dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimų, teisme sakė, kad nesupranta, kodėl yra persekiojamas ir yra priverstas praleisti teisme.

Tuo metu A. Bieliauskas sakė, kad iš pradžių jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, vėliau pakeisti. „Dabar pareigūnai nežino, kur mane dėti“, – teigė jis.

O buvęs diplomatas R. Šidlauskas pareiškė, kad iš jo dar ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai iš jo paėmė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, todėl dabar jis negali ne tik įsidarbinti, bet ir užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

„Vizos išdavimą sprendžia tik konsulas, joks R. Motuzas negalėjo paveikti, aš ambasadoriaus prašiau tik sudertinti laiką, – apie kokią prekybą ir pažadus galima kalbėti, jeigu aš net nežinau, kas sprendžia“, – sakė R. Šidlauskas, pabrėžęs, jog kaltinamojo akto tekstas jam „primena rožančių“.

Parodymus kaltinamieji žadėjo duoti po byloje ištirtų duomenų.