Didžiausias iššūkis – siekti kompromiso. Galima buvo pamatyti, kaip sudėtinga siekti kompromiso tokioje didelėje ES šeimoje, kurioje turime „liberum veto“, – po parą trukusios Europos vadovų tarybos (EVT) penktadienį popiet žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam ši EVT buvo pirmoji.
Biudžetas – dar negreitai
2021-2017 m. MFF, paprasčiau ES biudžeto klausimas buvo esminis penktadienio EVT. Pasak G. Nausėdos buvo žengtas pirmas žingsnis.
„Mes suprantame, kad yra dvi grupės šalių: vienos – neto mokėtojos, kitos – neto gavėjos. Taip visada buvo ir bus. Todėl bent pradžioje bus ryškus šalių donorių ir šalių gavėjų pozicijų išsiskyrimas. Mes išreiškėme savo poziciją, kad biudžetas turėtų būti ambicingesnis, turime strateginę dienotvarkę, aiškius tikslus dėl inovacijų, įtraukties, išorinių sienų apsaugos, o padaryti daugiau su mažiau pinigų – gal būna pasakose, bet realiame gyvenime taip būna retai“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, Lietuva pasisako už Europos Komisijos pasiūlymą, kad ES biudžetas būtų 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų.
„Buvo valstybių, kurios siūlė apie dar didesnį procentą nei mes. Bet buvo valstybių, kurios kalbėjo apie tik vieną procentą (Olandija, Švedija, Austrija, Danija ar Vokietija – red. past.). Taigi nuomonių išsiskyrimas kol kas per didelis, kad jau šiandien galima būtų surasti kompromiso taškus“, – teigė G. Nausėda.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Suomija pasiūlė 1,03 iki 1,08 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. „Galbūt tai ir yra tariamas konsensusas. Ateityje matysis daugiau. Mes turime pakankamai daug argumentų teigti, kad procentas turi būti didesnis, nes yra daug dalykų, kurie mums kelia nerimą: didelis sanglaudos fondų mažėjimas, tiesioginių išmokų didėjimas ne pagal tą planą, kurį norėtų matyti mūsų žemdirbiai“, – svarstė prezidentas ir pridūrė, kad abejoja, ar šiemet ES lyderiams pavyks sutarti dėl MFF.
„Brexit“ ir atsarginiai variantai
Vis dėlto daugiausia dėmesio šiame ES lyderių susitikime sulaukė „Brexit“. Tiesa, prieš pat prasidedant susitikimui didelės intrigos neliko – ES ir britams pavyko susitarti. Pasak Europos Komisijos, visi pasitraukimo susitarimo elementai išliko nepakeisti, kokie buvo sutarti 2018 m. lapkričio 14 d. Reguliavimo srityje Jungtinei Karalystei priklausanti Šiaurės Airija lieka susijusi tam tikromis taisyklėmis su ES bendra rinka, kad būtų išvengta „kietos“ sienos.
EVT be didelių diskusijų pritarta susitarimui. Dabar viskas britų rankose – „Brexit“ susitarimą turi patvirtinti Jungtinės Karalystės parlamentas, kuris jau kelis kartus atmetė ankstesnį susitarimą. Būtent britų elgesio prognozė ir buvo pagrindinė diskusijų tema tarp ES lyderių.
„Didžiąją laiko dalį mes ir pradiskutavome apie variantus A, B, C ir D“, – žurnalistams penktadienio paryčiais sakė Lietuvos prezidentas.
Plėtrai – prancūzų „veto“
Jei dėl „Brexit“ susitarimo ES lyderiai buvo vieningi, tai ES plėtros klausimu nuomonės išsiskyrė. Vienintelė Prancūzija nesutiko nusileisti – pakviesti Šiaurės Makedoniją derėtis dėl prisijungimo prie ES. Dėl Albanijos – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surado daugiau šalininkų, kurie nepritarė narystės derybų pradžiai su šia Balkanų šalimi.
G. Nausėda teigė esąs nusivylęs dėl to, kad nepavyko pasiekti kompromiso. „Visi pripažįsta, kad Šiaurės Makedonija padarė labai daug – pakeitė savo šalies pavadinimą, pakeitė konstituciją, darė viską, kad tą kvietimą gautų, todėl manau, kad sprendimo nebuvimas turės tam tikrų rimtų politinių pasekmių pačioje Šiaurės Makedonijoje“, – dar penktadienį paryčiais teigė prezidentas.
Lietuvai ypač svarbus principinis klausimas – ar ES durys atviros. T.y. kas laukia mūsų partnerių Rytuose – Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos.
Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ES lyderiams pristatė savo prioritetus, taip pat trumpai aptarti ES planai tapti klimatui neutraliu regionu. Be to, EVT pasmerkė Turkiją dėl veiksmų Sirijoje ir šalia Kipro, pareiškė paramą ir paragino visas šalis bendradarbiauti tyrime dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17, kuris, kaip įtariama, buvo numuštas Rusijos raketa virš Rytų Ukrainos. Patvirtino Christine Lagarde Europos centrinio banko vadove.
