Abstrakcijomis gerovės nepasieks

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Audronė Nugaraitė, kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės komandoje vyriausiąja patarėja, teigė, kad labiausiai G. Nausėdos veikloje jai kliūna „chaotiškas viešumas“, kuris neišgrynina konkrečių ir aiškių krypčių, kur ir kaip einama.

„Man trūksta labai aiškių strateginių prioritetų. Lipant į „gerovės valstybės kalną“ buvo įvardinta labai daug. Bet visų iš karto mes neįvykdysime. Vadinasi, turėtų būti labai aiškiai akcentuota, kad štai šitame periode turiu šiuos tris prioritetus, arba šitas prioritetas yra svarbiausias. Tai naudinga tam, kad mes pasiektume ir turėtume aiškų rezultatą“. – sakė pašnekovė.

A. Nugaraitė tikino, kad prezidento kalboje gausu abstrakčių, nieko iš esmės nepasakančių teiginių.

„Kitas dalykas, ko aš pasigedau – yra daug kalbėjimo, daug abstrakcijų, viskas labai abstraktu. Įvaizdžio prasme yra labai smagu klausytis, girdėti, žinoti, kad žino, dalyvauja, bet tada kyla klausimas, kaip visa tai vyks ir ko siekiama? Svarbiausia yra lūkestis – kas bus po pusės metų, metų, kur mes einame“, – esminį aspektą pabrėžė pašnekovė.

Gitanas Nausėda

Jos teigimu, prezidentas G. Nausėda su savo komanda galėtų išgryninti jų „gerovės valstybės“ viziją ir jos etapus su konkrečiais darbais.

„Manau, kad prezidentas per tuos tris mėnesius turėjo galimybę padaryti savo namų darbus. Ir, tikiu, kad stengėsi tai padaryti, bet klausantis ir šimtadienio proga surengtos spaudos konferencijos, jo verbalika rodo, kad ne iki galo tie namų darbai yra padaryti“, – kalbėjo A. Nugaraitė.

Ji įvardijo ir tokių atvejų pavyzdžių – spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie senjorų padėtį, prezidentas sakė: „man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to“. A. Nugaraitė kelia klausimą, ar kartais jam dėl to nebūna gėda?

A. Nugaraitės teigimu, namų darbų prezidentas G. Nausėda ir jo komanda iki galo neatliko.

„Tas laikas, kai sąlyginai žmogus turi galimybę apsiprasti, man pačiai teko eiti su prezidente, kai viskas buvo nauja ir nežinoma. Tai puikiai žinau, kokie tai yra svarbūs etapai, kada turi susivokti, kaip kalbėti, ką daryti, kaip komandą bendrauja. Visas tas mechanizmas pradeda veikti. O per tą šimtą dienų buvo tiek stengiamasi greitai šuoliuoti, bet mes turime matyti ir tikslus, rezultatus“, – savo nuomonę apie prezidentą G. Nausėdą išsakė buvusi D. Grybauskaitės patarėja.

„Aš pasakyčiau, kad šimtas dienų nebuvo išnaudota taip, kad būtų galima tvirtai atsiremti ir eiti toliau“, – DELFI sakė A. Nugaraitė.

Nieko blogo, bet nieko labai gero

Seimo narys Linas Balsys, taip pat dirbo kadenciją baigusios prezidentės D. Grybauskaitės komandoje vyriausiuoju patarėju ir atstovu spaudai. Paprašytas įvertinti G. Nausėdos nuopelnus per pirmas 100 dieną, parlamentaras teigė, kad per tokį trumpą laiką negalima apie naująjį šalies vadovą pasakyti nei kažko labai gero, nei kažko labai blogo.

„Per šimtą dienų kažkokių klaidų nelabai ir pridarysi. Labai gero irgi“, – DELFI sakė L. Balsys.

Jis teigė, kad tik dabar aiškėja tikrosios išrinktojo prezidento G. Nausėdos pažiūros.

„Man toks jausmas, kad lyg dar nebūtų praėję tas šimtas dienų, nes labai naujai skamba prezidento buvimas. (...) Nes tik dabar atsiskleidžia, kokios yra prezidento pažiūros, kokios preferencijos. Ryškėja tam tikros prezidento pažiūros susijusios su tautininkais. Tiesiog matome, kokį iš tikrųjų prezidentą mes čia išsirinkome. Dabar žmonės pamažu pamatys, kokios jo pažiūros, kokios visuomenės jėgos, ar sluoksniai artimesni jo pažiūroms“, – sakė jis.

Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda

Parlamentaras teigiamai vertino mokestinius G. Nausėdos pasiūlymus. L. Balsys tvirtino, kad prezidentas yra gerose vėžese.

„Manau, kad prezidentas į vėžes savo įeina sėkmingai, mes pradedame matyti jo pažiūras, strateginio kelio gaires, tai ir pažiūrėsime. Gerai, kad jis eina su idėja „gerovės valstybė“, kaip jis realizuos, niekas tiksliai nežinome, bet visi sutinkame, kad to reikia. Manau, kad gera dirva prezidentui tą dialogą tęsti“, – sakė parlamentaras.

Užsienio politikos rebusas

Paprašytas apibūdinti G. Nausėdos darbus užsienio politikos srityje, L. Balsys vertinti neskubėjo. Jis teigė, kad plačiau komentuoti bus galima tik tada, kai bus iki galo aišku, kuria kryptimi jis suka.

„Kažkokių labai aiškių pareiškimų kaip ir nematėme, kol kas ji man nėra labai aiški. Man atrodo, kad per kurį laiką paaiškės, kai jis pradės važiuoti į Europos Vadovų Tarybą, pamatysime, kokios žinios iš ten ateina. Ar prezidentui sekasi formuoti bičiulių ratą tarp kitų valstybių vadovų. Kol kas dar man nėra iki galo aišku, kuria čia kryptimi suka, ar suks“, – kalbėjo pašnekovas.

L. Balsiui neaiškus liko ir prezidento požiūris į dialogą su Baltarusija.

„Nesu tikras dėl prezidento teiginių apie Baltarusiją, dėl dialogo. Jei tai siejasi su Astravo klausimu, tai dialogas būtų labai sudėtingas. Sunku vystyti dialogą su valstybe ir vadovu, kurie ignoruoja, neatsako ir nebendrauja su Lietuva deramu būdu, kaip numato tarptautinė sutartis. Nelabai aišku, apie ką čia gali būti dialogas“, – svarstė buvęs D. Grybauskaitės patarėjas.

Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
Foto: Robertas Dačkus

„Čia klausimas slidokas, prezidentui reikės nemenkai palaviruoti, nežinau, kaip jis tai darys“, – sakė jis.

A. Nugaraitė taip pat teigė, kad labiausiai kliūna komunikacija užsienio politikos klausimais. Pašnekovės teigimu, kad ir šią savaitę prezidentas G. Nausėda išvyko Lietuvai atstovauti Europos Vadovų taryboje.

„Bet mums neužtenka vien tik pasakymo, kad jis išvyksta dalyvauti. Mano supratimu čia irgi buvo galima aiškiau sudėlioti prioritetus – kodėl reikia dalyvauti, kas bus kalbama, kodėl. Mums reikia daugiau aiškinimo“, – sakė ji.

„Čia norisi plėtinio, pagrindimo, kas toliau, su kuo, kokie kiti prioritetai?“ – DELFI pasakojo A. Nugaraitė.

Kokią Lietuvą paliks po 5 metų?

Visuomenininkas Darius Kuolys dirbo kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus komandoje patarėjus. Jis paprašytas įvardinti, kokį įspūdį jam padarė G. Nausėda, sakė, kad jausmas labai dvilypis, bet aiškiai matomas skirtumas, kuo Prezidentūra kitokia, lyginant su buvusia šalies vadove D. Grybauskaite.

„Viena vertus, didelė ir pakankamai profesionaliai dirbanti viešųjų ryšių komanda. Išrinktasis prezidentas atrodo visai neblogai, jis atviras, dialogiškas, nevengiantis kalbėti. Mes matome tam tikrą alternatyvą tokiai uždaresnei iki tol buvusiai Prezidentūros politikai. Šita takoskyra gana aiški, tai nėra blogai“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, kad vis augantis pasitikėjimas Prezidentūros institucija nurodo į rinkėjų viltis.

Tačiau D. Kuoliui kliūna, kad iki šiol nežinoma, kokią Lietuvą G. Nausėda žada palikti po 5 metų kadencijos.

„Kita pusė yra kiek sudėtingesnė. Pritarčiau nuskambėjusioms mintims, kad tam tikro turinio pristinga. Ko mes galėtume išsireikalauti, jei būtume reiklūs bendrapiliečiai. Mes galėtume pasigesti aiškesnės darbų perspektyvos, numatomos penkeriems metams. Kol kas mes nelabai matome, kokią Lietuvą ketina prezidentas mums palikti“, – svarstė pašnekovas.

D. Kuolys tvirtino, kad visuomenė jau turėtų turėti konkrečių darbų sąrašą, tačiau jo nebuvo išsireikalauta.

Tik viešųjų ryšių žaidimai

D. Kuolys kritikavo ir prezidento G. Nausėdos žadėtus forumus, kurie nėra pakankamai atviri. Pašnekovas tvirtino, kad kol kas aiškiausiai matomi tik pranešimai spaudai, o atvirumas kiek imituojamas.

„Mes matome tik pranešimus spaudai. Tai gal šiek tiek yra imituojamas atvirumas, norėtųsi to atvirumo bendrapiliečiams didesnio“, – tvirtino buvęs prezidento V. Adamkaus patarėjas D. Kuolys.

Panašiai kalbėjo ir buvęs D. Grybauskaitės patarėjas L. Balsys. Jis sakė nežinantis, ką konkrečiai buvo norima pasakyti, kalbant apie atvirą Prezidentūrą.

„Kol kas nežinau, ką prezidentas G. Nausėda turėjo omenyje, ar kad erdvės bus atviros renginiams? Čia vienas atvirumas, o kitas – kiek jis bendrauja su politikais. Aš neatsimenu, kad kokia Seimo delegacija, komitetai būtų apsilankiusi, pagludinti bendrų interesų. Tai tokio atvirumo aš nematau. Man kol kas nėra aišku, kas už tos sąvokos slepiasi“, – kalbėjo politikas L. Balsys.

Gitanas Nausėda

„Daugelis dalykų lieka sužaista, neišklausiama turinio. Ir tada kyla klausimas, ar to turinio iš viso esama“, – kalbėjo D. Kuolys.

„Manau, kad kol kas vyrauja retorika, bet konkretus turinys, sprendimai, susiję su labai problematiška tikrove, realus dialogas su visuomene kol kas nesimezga“, – sakė pašnekovas.

„Prezidentas atrodo neblogai, atviresnės nei dešimties metų buvusi Lietuvos aukščiausia vadovo institucija. Bet ar tas turinys atsiras ir ar visuomenė bus pakankamai reikli, ar leis ją užburti viešųjų ryšių žaidimų, tai paaiškės artimiausiu metu“, – situaciją vertino jis.

D. Kuoliui už akies užkliuvo ir šalies vadovo viešųjų ryšių grupės dydis – ši grupė yra didesnė nei bet kuri kita.