DELFI jau anksčiau skelbė, kad remiantis mažiausiai viena byla, kurioje Rusija pateikė ekstradicijos prašymą išduoti Lietuvos pilietį, kuriam Kremliuje gali grėsti susidorojimas, grėsmė gali būti kilusi ir daugiau asmenų, po ES keliaujančių su Lietuvos pasu.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Lauryno Kasčiūno žiniomis, tokių atvejų yra ir daugiau. Todėl jis kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl pastaruoju metu padaugėjusių žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad atsakingi Generalinės prokuratūros prokurorai ignoruoja Rusijos persekiojamų Lietuvos piliečių, esančių kitose ES valstybėse, prašymus.

Europos Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad bet kuri ES valstybė gali įsiterpti į trečiosios valstybės inicijuotą ekstradicijos procesą, perimdama arba pati pradėdama ekstradicijos prašymuose nurodytų nusikaltimų tyrimą, tačiau mažiausiai vienas atvejis rodo, kad Lietuvos prokurorai apie nors ir pripažįsta žinantys, tačiau galimų veiksmų jį apsaugoti nuo ekstradicijos nesiima.

„Tokia pozicija sudaro sąlygas Rusijai netrukdomai persekioti Lietuvos Respublikos piliečius ne tik už kriminalinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir sėkmingai vykdyti politiškai motyvuotą jų baudžiamąjį persekiojimą“, – teigė Seimo narys.

Parlamentaras negalėjo atskleisti tikslaus skaičiaus Lietuvos piliečių, kuriems kilusi tokia grėsmė. Anksčiau, vos pasirodžius publikacijai L. Kasčiūnas jau kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir Generalinį prokurorą E. Pašilį, prašydamas sukurti teisminį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tyrusius Sausio 13-osios bylą ir neleistų Rusijai manipuliuoti teise ir persekioti lietuvius atskirose ES valstybėse, kadangi šiuo metu jokio apsaugos mechanizmo nėra.

Šį kartą generalinio prokuroro prašo atsakyti, kiek kartų Lietuvos piliečiai arba ES valstybių narių kompetentingos institucijos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymais arba paklausimais dėl galimo Rusijos vykdomo Lietuvos piliečių baudžiamojo persekiojimo perėmimo į Lietuvos jurisdikciją. Taip pat prašoma pateikti informaciją apie priimtus sprendimus ir teiraujamasi, kas konkrečiai tokius sprendimus priėmė.

Seimo narys taip pat siekia išsiaiškinti, ar yra pasitaikę atvejų, kai Lietuvos piliečių pagalbos prašymus atsakingi Generalinės prokuratūros prokurorai persiųsdavo Rusijos irba Baltarusijos teisėsaugos institucijoms, ar pasiūlydavo LR piliečiams patiems kreiptis į šias jų baudžiamąjį persekiojimą vykdančios Rusijos ar Baltarusijos institucijas.

„Taip pat svarbu suprasti ar Lietuvos Generalinė prokuratūra vertina Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką kaip teisinės valstybės principus atitinkančias valstybes, kur tinkamai
užtikrinama asmens teisė į teisingą teismą ir sąžiningą teismo procesą bei nešališką ir nepriklausomą ikiteisminį tyrimą“, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas, kuris vylėsi, kad nustačius galimus Lietuvos piliečių teisių ir interesų pažeidimus generalinis prokuroras inicijuos atsakingų prokurorų veiklos tarnybos vertinimą.