J. Šiugždinienė pažymi, kad miesto ir rajono savivaldybės turi teisę nustatyti vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas taisykles ir prioritetus, tačiau skirtingos apmokėjimo už ikimokyklinį ir papildomą ugdymą sąlygos, nustatytos atsižvelgiant į vaikų gyvenamąją vietą, yra diskriminacinės.

„Labai nejauku, kai į ambicijų karą yra įtraukiami vaikai – pati apsiginti negalinti visuomenės grandis, kurią turime saugoti. Juk finansiniai dalykai tiesiogiai liečia šeimos ir vaikų galimybes, turinčias įtakos jų aplinkai. Ar pagalvojo kas, kad dėl padidinto mokesčio šeimos šiuo metu patiria stresą ir nestabilumą dėl ateities pasirinktoje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje? Juk tėvams gali tekti pakeisti vaiko aplinką, prie kurios jis jau spėjo adaptuotis, taip sukeliant stresą ir jam“, – teigia J. Šiugždinienė.

Pasak Kauno miesto tarybos narės, „natūralu, kad kai kuriems Kaune dirbantiems Kauno rajono, Prienų, Marijampolės ir kitų savivaldybių gyventojams patogiau vežti vaikus į Kauno miesto darželius ir mokyklas, ir jeigu juose yra laisvų vietų, kodėl Kaunas jų neturėtų priimti? Kodėl jiems turėtų būti taikomas dvylika kartų didesnis mokestis? Ar Kauno miesto įmonėms nereikia darbuotojų? Ar mes nenorime jų pritraukti? Gal mums ir naujų investicijų nebereikia?“.

Anot J. Šiugždinienės, paslaugų kompensavimo tarp savivaldybių klausimai (mokyklos, transportas, socialinės paslaugos) privalo būti sprendžiami europietiškai – sutartimis tarp savivaldybių.

„Kitu atveju galime prieiti prie labai absurdiškų situacijų, kaip pavyzdžiui, Kauno rajonas gali nuspręsti nustatyti automobilių statymo mokestį prie kapinių ir nuo jo atleisti tik rajono gyventojus. Skamba juokingai? Savivaldybių dialogo stygius gali privesti ir prie tokio absurdo“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.