Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.
Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.
„Indeksavimas turėtų būti spartesnis ir ilgą laikotarpį, 5-10 metų (...). Dabar žinome, kokia įtempta situacija yra iš valstybės pajamų pusės. Siūlome su šiuo paketu konkrečius įstatymo pakeitimus, kurie padėtų surinkti papildomas pajamas, apsiribojant tik pirmais dvejais metais. Ateityje tikrai siūlysime ir tikėsimės, kad bus rasta kitų finansavimo šaltinių spartinti indeksavimo augimą“, – Seimo posėdyje sakė prezidento G. Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam – 1,91 proc. punkto – indeksavimui reikės apie 33,2 mln. eurų.
Seime po pateikimo už įstatymo projektą balsavo 94 Seimo nariai, prieš – nebuvo, susilaikė – 1.
Taip pat Seimas priėmė svarstyti prezidento siūlymą kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.
Seime už šį įstatymo projektą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš – nebuvo, susilaikė – 15.
Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą, vietoje šiuo metu esančio 15 proc., tokiu būdu, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
„Mes kalbame tik apie asmenų pajamų apmokestinimą, tai nieko neturi bendro su tarptautiniu konkurencingumu ar įmonėmis, nes asmens gautų pajamų iš dividendų apmokestinimas priklauso nuo to, kokioje šalyje jis gyvena ir kokios šalies rezidentas yra“, – teigė S. Krėpšta.
Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.
Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).
Seimas priėmė svarstyti ir kitą prezidento siūlymą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą.
Šiuo metu taikomas 56 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio.
Anot Prezidentūros, toks tarifas sąlygotų 20 proc. mažesnę mokestinę lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje.
Seime po pateikimo už šį įstatymo projektą balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 15.
„Mes matome, kad Vyriausybės patvirtiname biudžeto projekte yra numatyta limitų forma dyzelinui mažinant šią lengvatą, diskutavome ir su ūkininkais, susipažinome su jų situacija, galvojame, kad toks sumažinimas yra subalansuotas ir kompromisinis tiek iš mūsų pusės, tiek matant, kokių veiksmų ketina imtis Vyriausybė“, – Seimo posėdyje sakė S. Krėpšta.
Pasak Prezidentūros, tam tikros lengvatos gazoliui išlaikymas (nepanaikinimas) yra svarbus atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką, kuri susijusi su veikla žemės ūkyje, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose ES šalyse.
Valstybės biudžete iš akcizų didinimo 2020 m. bus papildomai gauta 17 mln. eurų pajamų.
Visas iš mokestinių siūlymų surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti bei pensijoms didinti.