TS-LKD frakcijos posėdyje keltas klausimas, ar laikomasi partijų pasirašyto susitarimo dėl gynybos finansavimo.
„Mano pagrindinis klausimas, ministre, ar Jūs matote, kad partijų įsipareigojimas yra vykdomas? Ir ar mes nepadarėme klaidos padėdami parašą po tuščiu dokumentu? Iš Jūsų atsakymo mes susidarysime nuomonę, ar mums verta parašus dėti ir po kitais panašiais dokumentais“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras paaiškino, kad politinių partijų susitarimas apima ne tik finansavimą, bet ir pajėgumų vystymą.
„Jeigu klausiate manęs, ar svarbu yra procentai? (…) Tai turbūt pirmiausias dalykas – adekvačių pajėgumų vystymasis. (…) Galiu pasakyti, kad tiek personalo plėtros, tiek pajėgumų vystymo, įsigijimo planai yra įgyvendinti, ir iki 2022 m. nėra jokių ženklų, kad tai gali keistis“, – sakė R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras paaiškino, kad finansavimo suma yra tokia pati, kokia buvo numatyta Krašto apsaugos sistemos plėtros programoje.
„Jeigu žiūrėtume pagal pirminius planus į trijų metų perspektyvą – 2020 m. yra daugiau, negu buvo suplanuota prieš pusantrų metų, 2021 ir 2022 m. – mažiau. (…) Tačiau ekonomika augo daugiau, ypač 2019 metais. 2019 m. bus pasiskolinta 30 mln. eurų, skolinimosi skaičiai numatyti ir 2020 m., vadinasi finansine išraiška gaunasi daugiau, negu buvo suplanuota, kada buvo ruošiama Krašto apsaugos sistemos plėtros programa“, – sakė R. Karoblis.
Suabejojo sutarimų tvarumu
TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas suabejojo, ar pavyks įgyvendinti anksčiau numatytus planus.
„Gerbiamas ministre, tai aš suprantu, kad mes neįgyvendinsime parlamentinių partijų susitarimo (…), ir 2,5 proc. nuo BVP gynybai yra tiesiog miražas, fikcija. Natūralu, ką ir Gabrielius minėjo, kad ir kiti Vyriausybės inicijuojami susitarimai kitose srityse yra abejotini“, – sakė L. Kasčiūnas.
Ministras atsakė, kad pagal rugsėjo mėnesio prognozes augimas yra 1,96 proc. augimas, kitais metais numatytas 2,02 procento.
„Pagal 2019-2020 m. tendencijas negaliu pasakyti, kad tikrai 2,5 proc. nebus siekiami. Valstybės gynybos tarybos sprendimu buvo pakartota, kad to reikia siekti“, – sakė R. Karoblis.
Sutiko, kad pajėgumai neatitinka grėsmių lygio
TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys klausė, ar pajėgumų vystymas yra adekvatus grėsmės lygiui.
Ministras sutiko, kad dabartiniai pajėgumai neatitinka grėsmių lygio, tačiau atkreipė dėmesį į biudžeto gynybai didėjimą.
„Nėra čia, ką slėpti, visose srityse biudžetinės derybos nebuvo lengvos. (…) Ar atitinka dabartiniai pajėgumai grėsmės lygį? Tai tikrai – ne, „Vilkai“ būtų dviem batalionams. 2024 m. numatytas antrasis mechanizacijos etapas, būtų (nupirkti) greičiausiai dar dviem batalionams. (…) Bet, jeigu žiūrėtume į grėsmes, tai – 2014 m., bet buvo ir Rusijos karas prieš Gruziją. Nuo 2012 m., kai buvo biudžetas 252 mln. eurų, šiuo metu turime 1 mlrd. 78 mln. eurų. Skirtumas yra matomas, atsižvelgiant į grėsmių lygį“, – sakė R. Karoblis.
Numatomas biudžeto didėjimas
Buvo planuojama, kad Krašto apsaugos ministerijos biudžetas šiemet sieks 2,03 proc. nuo Bendro vidaus produkto (BVP) , tačiau dėl ekonomikos augimo jis realiai siekia 1,96 procento.
Kitais metais, pagal planą, KAM biudžetas sieks 2,05 procento. Tačiau gali taip nutikti, kad dėl ekonomikos augimo jis realiai sieks 2,02 procento.
2021 m. planuojamas KAM biudžetas – 2,03 proc., o 2022 m. – 2,05 procento.
Realiais skaičiais numatomas nuoseklus finansavimo didėjimas. 2019 m. KAM biudžetas – 949,2 mln. eurų, kitais metais planuojama – maždaug 1 mlrd. 27 mln. eurų, 2021 m. – 1 mlrd. 78 mln. eurų, 2022 m. – 1 mlrd. 136 mln. eurų.