Naujienų agentūros ELTA užsakytos apklausos metu rugsėjo 21–spalio 5 dienomis respondentų buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitikima labiausiai. 35,5 proc. apklaustųjų spontaniškai įvardijo G. Nausėdą.

DELFI trumpai
Gitanas Nausėda išlieka didžiausią pasitikėjimą keliančiu visuomenės veikėju Lietuvoje.
Šiuo metu pareigas einantis prezidentas lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.
Jo palaikymas per pastaruosius du mėnesius šiek tiek pakilo – nuo 8,2 iki 8,8 proc. 
Toliau rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė (šiuo metu 4,2 proc., – liepos mėnesį palankus vertinimas siekė 5,7 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 3,4 proc., ir 4,7 proc.), Ramūnas Karbauskis (3,4 proc. ir 2,6 proc.)

Prieš mėnesį jo palankus vertinimas siekė 33 proc. Kadenciją baigusios prezidentės D. Grybauskaitės pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 12,9 proc. iki 10,6 proc., tačiau vis tiek išlieka aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietose likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Reitingai
Foto: ELTA

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rezultatais, trečioje vietoje reitingų lentelėje rikiuojasi premjeras S. Skvernelis. Jo palaikymas per pastaruosius du mėnesius šiek tiek pakilo – nuo 8,2 iki 8,8 proc. Nedaug nuo jo atsilieka buvęs šalies vadovas V. Adamkus. Tai, kad juo pasitiki, deklaravo 6,7 proc. siekianti visuomenės dalis. Penktoje vietoje yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5 proc.). Jo pasitikėjimo reitingas per du mėnesius pakilo 1 procentiniu punktu (liepos mėnesį buvo 4,1).

Toliau – Seimo narė Ingrida Šimonytė (šiuo metu 4,2 proc., liepos mėnesį palankus vertinimas siekė 5,7 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 3,4 proc. ir 4,7 proc.), Ramūnas Karbauskis (3,4 proc. ir 2,6 proc.), Rolandas Paksas (2,3 proc. ir 1,7 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (2,2 proc. ir 1,7 proc.), Aušra Maldeikienė (2,2 proc. ir 2,3 proc.) ir 10 poziciją turintis žurnalistas Andrius Tapinas (2,2 proc. ir 1,9 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti. Jis asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija bei neseniai laimėtais Prezidento rinkimais.

„Po kiekvienų rinkimų juos laimėjęs kandidatas įgyja vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Tas pasitikėjimo kreditas pirmiausia ir augina šiuos reitingus. Apskritai pasitikėjimo kreditas Lietuvos atveju prezidentams gali būti ganėtinai ilgas. D. Grybauskaitės medaus mėnuo su visuomene tęsėsi beveik dvejus metus ir turėjo labai aukštą reitingą, kuris susiformavo beveik iš karto po jos laimėtų rinkimų 2009 metais. G. Nausėdos atveju galime tik prognozuoti, kad jo reitingai dar augs. Valstybių vadovų pasitikėjimo kreditas yra ypač didelis“, – ELTAI teigė A. Krupavičius.

Profesorius taip pat sakė, kad G. Nausėda per šimtą dienų nepadarė esminių klaidų, jog jo reitingas pradėtų esmingai kristi.

„Ar yra akivaizdžių klaidų, kurios galėtų mažinti prezidento reitingą? Manau, kad jų iš esmės nėra. Priešingai, naujas politinis stilius, kurį galima apibūdinti kaip atvirą, aktyvų, diskutuojantį, komunikabilų ir turintį strategiją. Tai pirmiausia G. Nausėdą skiria nuo D. Grybauskaitės, kuri buvo uždara ir kategoriška (...)“, – sakė jis.

Politologo teigimu, normalu ir tai, kad D. Grybauskaitės reitingai krinta. Pasak jo, buvusi šalies vadovė kurį laiką neužėmė jokios pozicijos Lietuvos politikos arenoje.

„Viena iš priežasčių – ji nebėra valstybės vadovė. Antra priežastis – pastaraisiais mėnesiais ji nebuvo matoma viešojoje erdvėje. Jei buvęs prezidentas nematomas viešoje erdvėje, reitingas sumažėja. Bet vėliau turėtų sugrįžti į populiarių politikų ratą, ir jos reitingas taps stabilus. Tik būtina viena sąlyga – reikia būti visuomeniškai aktyviam“, – sakė A. Krupavičius.

Kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas taip pat teigia, kad D. Grybauskaitės reitingo kritimas – normalus procesas. Ir, pasak jo, pagal pasitikėjimo reitingą būti antroje vietoje – geras rezultatas.

„Išrinkus G. Nausėdą ji buvo beveik išnykusi iš viešojo gyvenimo, tik vasaros pabaigoje šiek tiek aktyviau įsitraukė į visuomenės gyvenimą ir pradėjo daugiau bendrauti su žiniasklaida. Bet pastebima vis tiek išliko, tai rodo pasitikėjimo vertinimo antroji vieta. O kad reitingas daug skiriasi nuo G. Nausėdos, tai tas pats buvo jos pirmos kadencijos pradžioje. D. Grybauskaitės vertinimai augo, o V. Adamkaus pamažėjo. Tai natūralūs procesai“, – ELTAI sakė R. Mačiūnas.

Trečioje vietoje reitinge atsidūrusį S. Skvernelį ir jo reitingų kilimą profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot profesoriaus, pasitikėjimo reitingo kilimą gali lemti po prezidento rinkimų S. Skvernelio vykdyta nuosaikesnė politika arba visuomenės emocija sužinojus apie premjero ligą.

„Jo populiarumą palaiko keli veiksniai. Pirmiausia jis šiek tiek nuosaikesnis, negu buvo rinkimų kampanijos metu. Nebėra toks kategoriškas ir nedaro akivaizdžių klaidų savo politiniais veiksmais. Taip pat visuomenėje atsiranda užuojautos elementas dėl jo ligos. Sakyčiau, premjero reitingas turėtų stabilizuotis ir neturėtų žymiai kristi“, – teigė VDU profesorius.

Paklaustas, kodėl V. Adamkus, nors ir mažai dalyvaudamas politikos formavimo procese, išlieka reitingo pirmojo penketuko sąraše, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje trūksta lyderių, todėl visuomenė dairosi į praeitį.

„Jis yra aktyvus ir matomas. Po jo kadencijos praėjo dešimt metų, bet jį dalis visuomenės prisimena su nostalgija. Šį jo reitingą galėčiau pavadinti aktyvumo ir nostalgijos reitingu. Pats prezidentas kartkartėmis išsako savo nuomonę įvairiais klausimais. Taip pat jo prezidentavimo laikotarpis vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai“, – sakė A. Krupavičius.

Profesoriui pritarė ir R. Mačiūnas. Sociologas priminė, kad pasitikėjimas V. Adamkumi visuomet buvo aukštas, ir net Rolandas Paksas savo prezidentavimo laikotarpio pradžioje nesugebėjo aplenkti V. Adamkaus.

„Jis visuomet buvo pastebimas žiniasklaidoje ir visuomet stabiliai išlikdavo reitingo penketuke (...). Netgi tuomet, kai Rolandas Paksas laimėjo rinkimus, Valdo Adamkaus palankumo vertinimas visuomet buvo aukštesnis, ir Paksas niekada jo nebuvo aplenkęs“, – sakė jis.

Vienintelį į penketuką iš partijos lyderių patekusį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką G. Landsbergį VDU profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot jo, vieta reitingo sąraše dar nieko nereiškia, ypač tuomet, kai reitingas nesiekia dešimties procentų.
„Kaip partijos lyderio, tai labai menkas reitingas. (...). Kai partijos reitingas žemas, tai ir partijos lyderio – analogiškai. Kitose šalyse partijų lyderiai vertinami daug geriau nei Lietuvoje. Partijomis kitose šalyse pasitikima labiau nei Lietuvoje“, – teigė A. Krupavičius.

Jam antrino ir R. Mačiūnas. Sociologas apskritai žemą G. Landsbergio reitingą sieja su šalies partijų krizių laikotarpiu.

„Tai nėra normalu. Partijos lyderiai visuomet buvo tie, kuriais labiausiai pasitikima. Tai, kad partijos dabar neturi stiprių ir ryškių lyderių, iš dalies rodo partijų krizę (...). Kalbant apie konservatorių lyderius, tai akivaizdi problema, G. Landsbergio vertinimas praktiškai nesiskiria nuo jo senelio vertinimo. Jie žmonių akyse suprantami absoliučiai tapačiai“, – teigė sociologas.