Rado būdą, kaip užtverti mišką

Bebruso ežeras yra Molėtų rajone. Kasmet prie jo atvyksta daugybė poilsiautojų iš visos Lietuvos. Vieša paslaptis, kad prie šio ežero sodybų ieško ir turtingi verslininkai.

Kirneilės kaime, Registrų centro duomenimis, 0,9800 ha sklypą ant ežero kranto valdo Kauno miesto tarybos narys ir verslininkas Š. Matijošaitis. Tai yra III miškų grupė, apsauginiai miškai.

Internete nesunkiai galima surasti skelbimų, kur Š. Matijošaitis reklamuoja stovyklavietės paslaugas.

„Bebrusynės poilsiavietė, esanti prie Bebruso ežero, leis pasimėgauti gamta, pasidžiaugti Lietuvos klimatu ir laiką praleisti visiškai paprastai. Gamta, ežeras ir Jūs. Ko gi daugiau gali prireikti norint atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių“, – rašoma viename iš skelbimų.

Nurodoma, kad apsistoti parai kainuoja 30 eurų. Į kainą įskaičiuota „pavėsinė, vieta palapinėms, elektra 220 V pavėsinėje, valties įleidimo vieta, lauko WC, lieptas į ežerą, malkos, laužavietė su suoliukais“.

Įdomu tai, kad miške galima surasti medinę tvorą. Ir čia reikia prisiminti Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles. Šie teisės aktai draudžia miške tverti tvoras. Įtvirtinta nuostata, kad tiek valstybinis, tiek privatus miškas turi būti atviras lankytojams.

Tačiau Š. Matijošaitis nutarė pasinaudoti įstatymo išimtimi. Miške leidžiama tverti tvorą, jei ji reikalinga aptvarui, kuriame būtų laikomi laukiniai žvėrys, įrengti.

Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kad leidimas tverti mišką gaunamas, tačiau jame laukinių žvėrių taip ir neatsiranda. Apie tokius atvejus ne kartą rašyta ir DELFI portale. Dažniausiai ši gudrybė pasitelkiama nenorit, kad privačiame miške lankytųsi žmonės.

Šarūnas Matijošaitis
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas


R. Karbauskio išbandyta gudrybė

Ta pačia įstatymo išimtimi naudojasi ir Seimo narys bei „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Sklypus, esančius Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, prie Kauno marių, Registrų centro duomenimis, prasidėjus statyboms valdė UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. Vienintelis šios įmonės akcininkas buvo UAB „Agrokoncernas“, kontroliuojamas R. Karbauskio. Šiemet žiniasklaida skelbė, kad R. Karbauskis kartu su žmona Lina iš savo įmonės įsigijo šias valdas.

Iš pradžių sklypo savininkas gavo savivaldybės leidimą tverti mišką, bet, kaip ir Š. Matijošaičio atveju, miške neatsirado danielių. Tai pastebėję žurnalistai informavo aplinkosaugininkus ir galiausiai savivaldybė panaikino leidimą tverti mišką. Tai reiškė, kad R. Karbauskio kontroliuojama įmonė būtų turėjusi pašalinti tvorą iš miško ir jame vėl būtų galėję lankytis žmonės. Tačiau galiausiai laukiniai žvėrys aptvare atsirado ir leidimas buvo atnaujintas.

Prie Bebrusų ežero atvykę DELFI žurnalistai rado tvorą, kuri trukdo patekti į mišką, bet danielių Š. Matijošaičio valdose neužfiksuota.

Aplinkosaugininkai lauks kitų metų

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė patvirtino, kad jos atstovaujama įstaiga išdavė leidimą nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. „Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. rugpjūčio 1 d. išdavė leidimą Šarūnui Matijošaičiui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius). Šiame išduotame leidime leidžiamų laikyti gyvūnų skaičius nenurodomas“, – aiškino L. Gaidžiūnaitė.

Apie tai, kad aptvertame miške nėra laukinių žvėrių, pranešėme Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Ieva Krikštopaitytė teigė, kad aplinkosaugininkai operatyviai atliko patikrinimą.

„Spalio 15 d. AAD Utenos valdybos pareigūnai buvo nuvykę į nurodytą vietą ir atliko apžiūrą. Šiuo metu, pagal prie išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus esančią numatyto aptverti aptvaro schemą, yra pastatyta tik apie 20 procentų tvoros. Šiuo metu esanti tvoros konstrukcija neatitinka leidime numatytų sąlygų; gyvūnai nelaikomi“, – informavo I. Krikštopaitytė.

Tačiau DELFI užfiksavo, kad ežero pakrantė palikta laisva. Palikti 5 metrai kranto linijos, kuria galima naudotis. Taigi, galima daryti išvadą, kad aptvaras žvėrims laikyti nėra pritaikytas, nes gyvūnai pakrante turėtų galimybę pabėgti.

Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamento atstovė paaiškino, kad kol kas pareigūnai nieko imtis neplanuoja: „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 46 p. nurodoma, kad „Jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptvėrus mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), AAD kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje. Apie priimtą sprendimą AAD leidimo turėtoją ir AAA informuoja per 5 darbo dienas.“

I. Krikštopaitytė aiškino, kad aplinkosaugininkai Š. Matijošaičio valdas ketina aplankyti kitų metų rugpjūčio pradžioje. Galbūt tada jie suras toje pačioje aptvertoje teritorijoje bėgiojančius danielius ir poilsiaujančius stovyklautojus.

„Paaiškėjus, kad jei po 2020 m. rugpjūčio 1 d. aptvaras bus visiškai įrengtas pagal leidime numatytus reikalavimus, bus laikoma, kad sklypo savininkas laikosi jam išduoto leidimo sąlygų. Jei aptvaras bus įrengtas (teritorija aptverta), tačiau gyvūnų nebus – AAD kreipsis į AAA bei atsakingą savivaldybę dėl piliečių teisės lankytis miško žemėje apribojimo panaikinimo ir leidimo panaikinimo. Jei po 2020 m. rugpjūčio 1 d. aptvaras nebus visiškai įrengtas, vertinsime situaciją ir svarstysime, ar reikalinga kreiptis dėl leidimo panaikinimo procedūros“, – dėstė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.

Molėtų rajono savivaldybės atstovas Vladimiras Suchodumcevas taip pat aiškino, kad savivaldybė kol kas neskubės iš Š. Matijošaičio atimti leidimo.

„Vienas iš privalomų pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai dokumentų turi būti savivaldybės administracijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi tam tikroje teritorijoje. Pagal pareiškėjo prašymą, administracijos direktorius fizinių asmenų lankymąsi miško teritorijoje apriboja įsakymu. Toks Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, remiantis Š. Matijošaičio prašymu, buvo parengtas ir patvirtintas šių metų birželio mėnesį“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Anot jo, leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje galiojimą gali panaikinti jį išdavusi institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.

Kaip aiškino V. Suchodumcevas siūlymo naikinti leidimą tverti mišką savivaldybė iš aplinkosaugininkų nėra gavusi. O pati to nedarys.

„Aplinkos apsaugos agentūra, išduodama leidimą, nurodo sąlygas, kuriomis turi būti laikomi gyvūnai. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kontroliuoja, kaip jų laikomasi, kasmet renka duomenis apie aptvaruose laikomus gyvūnus.

Jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptvėrus mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), AAD kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje. Tokio siūlymo Molėtų rajono savivaldybės administracija nėra gavusi“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Panašūs į namus, bet laikomi pavėsinėmis

Patikrinimą Š. Matijošaičio valdose atliko ir Valstybinė miškų tarnyba. Jos vadovas Albertas Kasperavičius DELFI atsiųstame rašte rašė, kad valdoje buvę įrengti betoninių trinkelių takai ir laiptai pašalinti, nes jie nesuprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte.

Taip pat pareigūnai nustatė, kad dalies rekreacinių objektų išdėstymo vietos neatitinka vidinės miškotvarkos projekto rekreacinių objektų išdėstymo plano, todėl vidinės miškotvarkos projektas pakeistas – jis jau parengtas, suderintas, bet šiuo metu dar nepatvirtintas.

DELFI pastebėjo, kad miške stovi keli nameliai. Miško žemėje namų statybos yra draudžiamos. Dokumentuose nėra duomenų apie pastatytus namus. Jie vadinami tiesiog pavėsinėmis. Ir visai nesvarbu, kad viename iš statinių yra kaminas, iš kurio rūksta dūmelis.

Vis dėlto pareigūnams kilo įtarimų, ar tai tikrai pavėsinės, todėl jie kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

„Valdoje esančios pavėsinės yra uždaromis sienomis (šių pavėsinių viena iš sienų atveriama), dėl jų atitikimo pavėsinėms keliamiems reikalavimams pateiktas paklausimas VTPSI, tačiau atsakymas dar nėra gautas“, – rašte redakcijai rašė A. Kasperavičius.

Apžiūrėjus sklype stovinčius statinius, kai kurie iš jų tikrai panašesni į gyventi pritaikytus namus. Tačiau Statybos inspekcijos atstovė Ieva Liutkutė DELFI informavo, kad inspektoriai jau atliko patikrinimą, – jiems nepasirodė, kad pavėsinės Š. Matijošaičio sklype panašios į namus.

Inspekcija šiuos statinius laiko kilnojamaisiais daiktais, nes jiems nėra išduota statybos leidimų.
„Norime jus informuoti, kad Inspekcija nenagrinėja klausimų, susijusių su kilnojamaisiais daiktais, nes kilnojamiesiems daiktams Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai netaikomi, o, patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis, Molėtų r. sav., Luokesos sen., Kirneilės kaimo žemės sklype, išduotų statybą leidžiančių dokumentų nustatyta nėra.

Veiklą pradėjo anksčiau, nei gavo licenciją

Taip pat DELFI išsiaiškino, kad Š. Matijošaitis paslaugas galbūt teikė neturėdamas licencijos. Skelbimų internete buvo galima rasti gerokai anksčiau, o licencija išduota tik šių metų liepą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Giedrė Nenartavičiūtė informavo, kada tiksliai buvo išduotas šis svarbus dokumentas.

„Informuojame, kad licencija turistinės stovyklos, esančios Molėtų r., Luokesos sen., Kirneilės k., paslaugai teikti buvo išduota 2019 m. liepos 10 d. Pažymime, kad tą pačią dieną Tarnyba gavo informaciją apie galimą veiklos vykdymą be licencijos, tačiau veiklos subjektas informacijos gavimo dieną jau buvo įtrauktas į Tarnybos neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų registrą, todėl pagrindo taikyti atsakomybės nebuvo.

Papildomai informuojame, kad administracinę atsakomybę už apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Turizmo įstatyme, nesilaikymą nustato Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnis. Už šį pažeidimą gali būti paskirta nuo 300 iki 560 eurų bauda“, – aiškino G. Nenartavičiūtė.

DELFI norėjo išklausyti Š. Matijošaičio poziciją. Tačiau į klausimus jis neatsakė.