Tarp Sąjūdžio steigėjų ir profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Virgilijus Poderys. O šeštadienį, kai vyks pirmasis jo suvažiavimas, pasirodys ir daugiau Seimo narių ir politikų.
Delfi primena, kad 2016 metų pradžioje buvę Lietuvos vadovai – Valdas Adamkus ir V. Landsbergis – ragina daryti viską, kad Astravo AE nebūtų pastatyta.
TS–LKD tada griežė pirmuoju smuiku – pradėjo rengti mitingus, rinko gyventojų parašus, kuriais buvo prašoma paremti Seimui teikiamą įstatymo projektą, uždrausiantį Lietuvoje pardavinėti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą bei naudotis Lietuvos elektros sistema.
Tai buvo padaryta dar 2017–ųjų birželį. Seimas tada pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
O 2019–ųjų pabaigoje Seimas patvirtino prezidento G. Nausėdos pasiūlymui nustatyti, kad elektros energijos importo veikla, kai iš tos trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi AE, energija patenka į Lietuvos elektros energetikos sistemą, yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Lietuvai yra laikas susivokti, kad Astravas yra didžioji kiaulystė“
Vienas iš Sąjūdžio prieš Astravo AE narys, profesorius V. Landsbergis praėjusią savaitę Žinių radijui kalbėjo apie šios organizacijos reikšmę.
„Lietuvai yra laikas susivokti, kad Astravas yra didžioji kiaulystė, kažin, ar Lietuva jos nusipelnė. Ką mes tokio blogo padarėm jiems, kad jie mums tokią kiaulystę ištaisė“, – apie Astravo AE kalbėjo V. Landsbergis.
„Tas sąjūdis yra klausimas mūsų visuomenei – ar norime gyventi. Ar norime gyventi netgi oriai, nepažeminti, nemaldaujantys pasigailėjimo. Nelaukiantys kiekvieną dieną: sprogs, ar ne, o gal šiandien gal dar ne“, – Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ ironizavo V. Landsbergis.
Jo teigimu, momentas pareikšti apie grėsmę yra kiek praleistas, tačiau tai nereiškia, kad galima nutilti.
„Pirmiausia žiūrėkime, ar šiandien nėra praleistas momentas? Ar mes šiandien priešinamės efektyviai – ar iš tikrųjų, ar tik simuliuojame. Sakysime, prezidentas pasakė, kodėl 10 metų nieko nebuvo daroma? (…) Dabar Užsienio reikalų ministerija ir ministras Linas Linkevičius pradėjo šiek tiek judėti, net nuvažiavo į Baltarusiją, nežinia, ką tie jo pokalbiai reiškia – ar susitaikymą, ar nuleidimą ant stabdžių saugumo klausimo. Iš Lietuvos pusės buvo bandoma visą laiką akcentuoti, kad jokio saugumo niekada ir nebus šitoje vietoje“, – aiškino jis.
Delfi primena, kad vasario 3–4 dienomis L. Linkevičius Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu lankėsi Baltarusijoje. Antradienį Minske įvyko susitikimai su oficialiosios Baltarusijos valdžios atstovais, kurių metu buvo aptartas ir Astravo AE klausimas.
V. Landsbergis kalbėjo, kad imunitetas prarandamas – grėsmę kiek pamirštame.
„Imunitetą praranda ir Vakarai, kuriems mes lyg ir priklausome. Būdavome ir toliau galime būti ekspertai, kurie perspėja. Bandydavome tą daryti ir mūsų europarlamentarai tai daro, kur galima, ten dirbam. Bet Europos Taryboje, vadovų taryboje, mūsų laikysena labai keista ir savotiška. Apsidairome, gal kam nepatiks. Yra tokia situacija ir mūsų ir Vakarų demokratinių valstybių. Kad didžiausia laimė gyvenimo yra pelnai“, – dabartinę situaciją ir žiūrėjimą tik į finansinę naudą kritikavo V. Landsbergis.
Ar Astravo AE gali bankrutuoti?
Buvęs TS–LKD lyderis Andrius Kubilius feisbuke svarstė, ar gali būti, kad Astravo AE bankrutuos. Europarlamentaras rašė, kad Astravo AE yra „Kremliaus geopolitinis projektas, keliantis didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui“.
„Briuselis taip pat mūsų susirūpinimą pradeda girdėti“, – džiaugėsi jis.
Politikas skaičiavo, kad Kremlius Astravo AE realizavimui yra skyręs milžinišką sumą: A. Lukašenka iš Kremliaus paėmė 10 milijardų dolerių kreditą
„Tuos pinigus, skirtus Astravo AE statybai, Lukašenka pagal pasirašytas sutartis su Rosatom turės grąžinti per 25 metus po to, kai Astravo AE pradės veikti, mokėdamas 4.7 % metinių palūkanų. Tai yra brangus kreditas. (…) Rosatom, planuodamas Astravo AE statybą, projektavo, kad čia pagaminta elektra bus parduodama ne tik Baltarusijos rinkoje, bet ir Baltijos valstybėse bei per jas platesnėse Europos Sąjungos rinkose“, – apie pirminius planus rašė jis.
A. Kubilius rašė, kad vienintelis būdas išmokėti tokį kreditą – uždirbti tvirtą valiutą.
„Nes elektrą pardavinėjant Baltijos ir Europos rinkose yra vienintelė galimybė uždirbti tvirtą valiutą ir sugrąžinti 10 mlrd. dolerių kreditą. To negali padaryti, pardavinėdamas elektrą tik už baltarusiškus rublius Baltarusijos rinkoje“, – svarstė konservatorius.
Reaguodamas į vis aštrėjančius A. Lukašenkos ir V. Putino pasisakymus, A. Kubilius rašė matantis, kad galimą Astravo AE bankrotą įžvelgia ir Baltarusijos prezidentas.
„Baltarusijai sugrąžinti 10 mlrd. dolerių kreditą Kremliui, neturint galimybių pardavinėti elektros už dolerius ar eurus Baltijos šalių ir ES rinkose, praktiškai gali būti neįmanoma arba elektros kaina pačioje Baltarusijoje turės būti nepakeliama“, – rašė jis.
Politikas rašė, kad paleisti jėgainės tiesiog neapsimoka.
„Norint Astravo AE paskolą grąžinti pagal pasirašytą sutartį, Minskui reikia pardavinėjant elektrą uždirbti dolerius arba eurus, o tokių galimybių nebenusimato, nors tai ir buvo numatyta Rosatom parengtame Astravo AE verslo plane. Tokiomis sąlygomis jėgainės paleidinėti neapsimoka. Lukašenka tai supranta ir dėl tos priežasties nebeskubina jėgainės paleidimo, nes jeigu paleistų, tai vargiai galėtų grąžinti paskolą. Kremlius pradeda nerimauti, nes supranta, kad Lukašenka savo rankose turi svarų „kozirį“, – feisbuke rašė politikas.
„Lukašenkos laukia nelengvas pasirinkimas – arba skelbti Astravo AE projekto bankrotą dėl to, kad Rosatom parengtas Astravo AE verslo planas yra žlugęs ir nėra sąlygų jo įgyvendinti bei grąžinti statybai panaudotą kreditą. Arba, pripažinus, kad Astravo AE projektas yra užbaigtas ir elektrinė gali pradėti veikti, ruoštis skelbti Baltarusijos valstybės finansinį bankrotą, kai paaiškės, kad Baltarusija yra nepajėgi grąžinti Astravo AE statybai panaudoto 10 mlrd. dolerių kredito“, – dvi išeitis Baltarusijos vadovui įvardijo A. Kubilius.
Gali atsisukti prieš
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas, politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas Delfi pasakojo, kad į situaciją galima žiūrėti dvejopai.
„Galima sakyti, kad čia yra rinkiminis veiksmas, ir galbūt konservatoriai bando mobilizuoti savo elektoratą artėjančių rinkimų akivaizdoje. Iš kitos pusės, grėsmė akivaizdi – Astravas jau nėra tik kalbos, o realiai stovinti atominė elektrinė, kuri kelia realią grėsmę Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams“, – pasakojo A. Šuminas.
Jo teigimu, konservatoriai dažnai naudoja šią rinkiminę kortą – o kalbos apie Astravo grėsmę ankstesnių kampanijų tęsinys.
„Jei pažiūrėtume į konservatorių rinkiminę komunikaciją, tai visus rinkimų metus Tėvynės sąjunga naudoja argumentus apie tą grėsmę iš Rytų. Aišku, dažniausiai tai būdavo grėsmė iš Rusijos, ji būdavo labai stipriai akcentuojama. Tai mes galime sakyti, kad tai yra tam tikra tąsa to ilgalaikio naratyvo, kurį konservatoriai naudoja nuo pat Nepriklausomybės atgavimo“, – situaciją VU dėstytojas.
Jis teigė, kad ši korta buvo naudota ir 2016 metais, tačiau šiuo metu ji yra žymiai pranašesnė, nes situacija tampa vis grėsmingesnė.
„Praeitą kartą Astravas dar buvo tik planuotas, brėžiniuose. O dabar tai jau yra stovintis monstras. Ta grėsmė yra visai kitaip suvokiama. Tos problemos grėsmės mastas visuomenėje yra suvokiamas gerokai labiau. Ir šiuo atveju, ta konservatorių strategija gali būti paveikesnė, nei prieš 3–4 metus“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, bendras priešas visada mobilizuoja elektoratą.
„Visą laiką priešas padeda mobilizuoti, sutelkti. Tokia technika yra naudojama nuo senų laikų. Priešo turėjimas yra labai tinkama priemonė savo elektorato mobilizavimui“, – sakė jis.
Jis visgi priminė, kad jei artėjančių rinkimų kampanijos ašis suksis būtent apie šį klausimą, konservatoriai gali pakišti koją patys sau.
„Gali būti, greičiausiai, kad tai nebus vien tik Astravo grėsmė, paprastai rinkimuose būna kelios linijos. Bet kalbant apie pačius konservatorius, tai gali tapti ir tam tikru Achilo kulnu – jiems būnant valdžioje nebuvo turbūt viskas padaryta, kad tas Astravas neatsirastų. Tai čia irgi gali atsisukti kitu kampu“, – DELFI pasakojo komunikacijos ekspertas A. Šuminas.
Premjeras sureagavo griežtai
Praėjusių metų pabaigoje konservatoriai sukritikavo užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių dėl susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
Tada TS-LKD tarybos posėdyje inicijavo kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybę, raginantį neišduoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir užtikrinti, kad Lietuva neatsitrauks nuo ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimų vetavimo, kaip instrumento Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Tą kartą premjeras S. Skvernelis, gindamas savo Vyriausybės ministrą pareiškė, kad konservatoriaus A. Kubiliaus Vyriausybės pasirašyti susitarimai su Baltarusija prisidėjo prie Astravo jėgainės atsiradimo, o dabartinė retorika skirta mobilizuoti rinkėjus kitų metų Seimo rinkimams.
„Kalbant apie konservatorius, nieko naujo – artėja rinkimai ir ištraukiama rusų bauginimo korta. Gaila, kad kaltinimai reiškiami užsienio reikalų ministrui visiškai nepagrįstai“, – sakė ministras pirmininkas.
„Tas kolaboravimas, kuris buvo A. Kubiliaus Vyriausybės su Baltarusija atominės elektrinės srityje, davė rezultatą, kad ta elektrinė stovi. Tai atrodo nenuoširdu, dirbtina ir skirta tik rinkimams“, – sakė S. Skvernelis.
Konservatoriai sako nerimaujantys, kad atsivėrimas Baltarusijai gali reikšti nederamas nuolaidas dėl Astravo atominės elektrinės.