Pokyčiai Lenkijoje – mažai tikėtini

Laidoje taip pat svarstyta, kokių pokyčių artimiausiu metu galime sulaukti po rinkimų Lenkijoje.

Lenkijos valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus ir užsitikrino absoliučią daugumą būsimos kadencijos parlamente, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai.

Šie duomenys paskelbti patikrinus 82,79 proc. balsalapių.

Remiantis jais, PiS surinko 45,16 proc. balsų ir smarkiai lenkia pagrindinę savo varžovę, centristinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), surinkusią 26,1 proc. balsų.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė šiltėti prieš kelerius metus. Svarbus lūžis įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Rinkimai Lenkijoje

Abi šalys vėl keičiasi aukšto lygio vizitais, sušvelnėjo Lenkijos retorika dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties.

Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, kurios Varšuvai grasina sankcijomis dėl teismų reformos.

Laidoje pasiteiravus, ar mes ir toliau matysime šalies balansavimą tarp teisės ir jos interpretacijų, apžvalgininkas R.Vilpišauskas tikino, kad greičiausiai taip.

„Nematau priežasčių, kodėl valdantieji turėtų kažką radikaliai keisti vykdytoje politikoje, jeigu tai, kas yra daroma, padeda laimėti rinkimus. Man atrodo, kad galioja tas posakis, kad nereikia taisyti to, kad dar nesulaužyta, žiūrint, žinoma, iš jų pozicijų. Dėl to, manau, vidaus politikoje matysime panašią ekonominę ir socialinę politiką. Turint savarankišką pinigų politiką, turbūt tam bus ir ekonominių aplinkybių, turbūt matysime panašias diskusijas ir Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais. Nenustebčiau, kad ir bendrai ta tokia kritiška pozicija kai kurių ES nuostatų atžvilgiu gali būti reiškiama dar garsiau, bet kartu bus galvojama, kaip nepalikti Lenkijos izoliuotos“, – sakė jis.

Ramūnas Vilpišauskas, Linas Kojala

Anot Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, derėtų nepamiršti ir kai kurių programų, kurios buvo įgyvendintos.

„Ekonomikos augimas, kuris siekia apie 5 proc. praėjusiais metais, kylančios algos, socialinės programos. Visa tai davė rezultatą, panašu, kad šaliai gali pavykti pirmą kartą istorijoje subalansuoti biudžetą. Tai reiškia, kad nėra gyvenama tik ateities sąskaita“, – sakė L.Kojala.

Gali laukti paramos iš sąjungininkų

Pasiteiravus, kas galėtų tapti lenkų sąjungininkais, R.Vilpišauskas tikino, kad, greičiausia, sąjungininke taps Vengrija.

„Dažniausiai minimas sąjungininkas ginčuose su Europos Sąjungos institucijomis yra ponas Orbanas, Vengrijos vadovas. Turbūt ta partnerystė išliks ir toliau, bet, kaip jau sakiau, aš matau ir dabartinės Lenkijos valdžios bandymus daugiau bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lietuva, su šiuo regionu, Vidurio Europos šalimis, net su Šiaurės šalimis.

Ramūnas Vilpišauskas

Manau, kad noro švelninti tą izoliaciją, kuri buvo jaučiamą kurį laiką, tikrai yra. Manau, kad ir toliau bus dedamos pastangos, kad Lenkija nebūtų laikoma valstybe, kuri smūgiuoja žemiau savo svorio kategorijos, nebelaikoma rimta žaidėja Europos politikoje“, – DELFI sakė jis.

ES smerkia Turkijos karinius veiksmus

DELFI primena, kad Europos Sąjungos valstybės pirmadienį vieningai pasmerkė Turkijos pradėtą puolimą Sirijoje, bet nepaskelbė jai ginklų embargo.

„ES smerkia Turkijos karinius veiksmus, kurie rimtai kenkia viso regiono stabilumui ir saugumui“, – sakoma Bendrijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas per Liuksemburge vykstantį užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Galbūt gali būti pritaikomas terminas, kuris buvo naudojamas dažnai apibūdinat Baracko Obamos politiką Sirijos atžvilgiu. JAV atsitraukimas sukuria galios vakuumą, ir tame galios vakuume prasideda chaosas. Panašią situaciją dabar taip pat matome – amerikiečiams atsitraukiant kurdai jaučiasi palikti likimo valioje. Jie bando galios disproporciją išspręsti pasiekdami susitarimą su Sirijos diktatoriaus pajėgomis, kurias, kaip žinia, remia Rusija ir Iranas“, – tikino L.Kojala.

NATO – iššūkiai, o Rusijai – nauda

Pasiteiravus, kaip visa tai gali pakeisti santykius tarp šalių, apžvalginikas R.Vilpišauskas tikino, kad šis konfliktas pirmiausia gali išryškinti NATO šalių priešiškumą.

„Tai komplikuoja santykius, kurie ir šiaip tarp šių NATO sąjungininkių buvo jau komplikuoti. Aš dar pastebėčiau, kad Trumpo sprendimas yra susijęs su vidaus politikos sritimi. Jis ne kartą deklaravo ir laikosi savo pozicijos grąžinti JAV karius namo. Matome, kad, deja, ES čia nėra svarbios veikėjos“, – sakė jis.

Rusija, anot jo, iš dabartinio konflikto taip pat turi naudos.

„Didesnį matomumą, didesnę įtaką tame regione. Tai naudinga vidaus politikos požiūriu, Putinas ne kartą siekė sustiprinti savo populiarumą Rusijoje. Manau, kad kartu ši situacija dar kartą parodys Europos Sąjungos bejėgiškumą veikti net ir kaimyniniuose regionuose, tokiose situacijose, kai iškyla reali rizika pačioms ES šalims tiek dėl potencialios humanitarinės krizės, tiek dėl anksčiau sulaikytų Islamo valstybės kovotojų“, – sakė R.Vilpišauskas.

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar apskritai pavyks susikalbėti skirtingoms NATO narėms. Svarbu ir tai, kiek JAV savo sprendimą derino ar nederino su ES šalimis. Toks JAV prezidento požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai, nes neaišku, kokie gal kilti ateityje sumanymai“, – taip pat pridūrė apžvalgininkas.