Lengvatos jaunoms šeimoms
Teisingumo ministerija kartu su Notarų rūmais paskelbė, kad peržiūrėjo įkainius ir, norėdami prisidėti prie gerovės valstybės, sieks panaikinti hipotekos mokestį jaunoms šeimoms. Ministras paaiškino, kad už hipotekos sandorį nereiktų mokėti toms šeimoms, kur vienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų ir būsto vertė neviršija 87 tūkstančių eurų. Pernai buvo sudaryta 11 506 tokių hipotekos sandorių.
„Matome, kad kai kurie žmonės, ypač jaunos šeimos, kuriasi Lietuvoje, perka būstus, augina vaikus ir palieka nemažus mokesčius notarams. Todėl dabar jaunos šeimos nemokės nieko už hipoteką, tai bus nulinis mokestis. Tai reiškia, jei perki būstą už skolintas lėšas, moki tik už sandorį, už hipotekos sandorį nereikės mokėti“, – teigė E. Jankevičius ir pridūrė, kad įprastai hipotekos mokestis siekdavo apie 120 eurų. Būtent tiek jaunoms šeimoms, ministro teigimu, sumažės išlaidos perkant naują būstą už skolintas lėšas.
Kai kurie įkainiai kils
Vis dėlto, nors ministras kalba apie lengvatą jaunoms šeimoms, visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad notarų įkainiai per dideli ir kalbama apie tai, kad jų uždarbį turėtų reguliuoti valstybė, tačiau ministras tvirtina, kad įkainiai tik atrodo labai dideli ir priduria, kad kai kuriuos įkainius verta net padidinti.
„Taip tik atrodo, kad jų įkainiai labai dideli. Ypač kai būna didesni sandoriai. Yra notarai Vilniuje, yra Kaune, Klaipėdoje, bet yra ir mažesniuose miesteliuose. Jie patys užsidirba. O kai kurie veiksmai pas notarus kainuoja labai pigiai. Mes kai kuriuos smulkius sandorius esame pasižiūrėję, pavyzdžiui, nuorašų patvirtinimas kainuoja 0,58 Eur. Tokius smulkius įkainius mes šiek tiek padidiname, kainuos 1 Eur, nes įkainiai buvo prieš dvidešimt metų tvirtinami. Tikrai nėra taip, kad notarai užsidirba labai daug, ypač tie, kurie dirba mažuose miesteliuose. Vilniuje, kur sandorių yra daug ir jų daugėja, ir jų vertė didėja. Jie užsidirba pakankamai nemažai, bet tik tuo metu, kai vyksta nekilnojamojo turto bumas. Bet džiaugiuosi, kad radome bendrą sutarimą ir hipotekos mokestis nekainuos nieko. Tai paskata jauniems žmonėms“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, kartais įkainiai siekia kelias dešimtis eurų dėl to, kad ne visos sutartys yra šabloniškos. Kartais esą reikia sugaišti nemažai laiko. „Kartais situacijos yra išties sudėtingos, reikalingas ir teisininkas, dėl to notaras atlieka ir teisininko darbą, ir konsultuoja. Tai tikrai nėra toks paprastas darbas“, – teigė E. Jankevičius.
Skundų dėl notarų darbo nėra girdėjęs
Visuomenėje girdisi skundai ne tik dėl didelių įkainių, kalbama ir apie tai, kad dažnai nė paties notaro jo parašą gaunantys asmenys nemato. Tokių atvejų ministras teigia negirdėjęs. „Man netekę girdėti tokių dalykų, – apie skundus, kad žmonės, atėję pas notarą, dokumentus perduoda jo asistentui ir iš to paties asistento juos ir atgauna jau su notaro parašu, kalbėjo ministras E. Jankevičius. – Esu pats ne kartą ėjęs pas notarą, taip pat ir mūsų institucijos tampriai dirba ir su notarais, ir su notarų rūmais. Kaip tik sakyčiau notarai labai kruopščiai atlieka savo paslaugas ir net pakonsultuoja žmones. Nusiskundimų iš žmonių dėl notarų veiksmų mes nesame gavę.“
Tiesa, ministras pridūrė, kad notarą pas jį atėjęs asmuo privalo pamatyti. „Būtinai. Notaras turi matyti, ar žmogus yra veiksnus, ar ryžtasi atlikti tą sandorį. Notaras privalo tą žmogų matyti“, – teigė E. Jankevičius.
Įkainius mažins ir besitvarkantiems paveldėjimą
Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad našlaičiams ir globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos. Šis teisės aktas taip pat pateiktas derinti Finansų ministerijai.
Notaro įkainiai būtų mažinami per pusę ir už paveldėto turto po sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių mirties pasidalijimo ar santuokoje įgyto turto padalijimo sutarčių patvirtinimą. Pavyzdžiui, santuokoje įgytą turtą galima padalinti bet kada, kai sutuoktiniai to pageidauja. Tokiu atveju pas notarą sudaroma santuokoje įgyto turto padalijimo sutartis, už kurios patvirtinimą notarui mokamas mokestis, priklausantis nuo turto vertės. Įsigaliojus naujam teisniam reglamentavimui toks mokestis sumažėtų dvigubai.
Jeigu pakeitimams pritars Finansų ministerija, šie įkainiai bus taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d.
Teigia, kad notarų skaičius yra optimalus
Šiuo metu, ministro teigimu, Lietuvoje dirba 248 notarai. Jis tvirtina, kad tai optimalus skaičius. „Didinti neplanuojame. Nebent vienam kitam susirgus ar nusprendus nebeeiti šių pareigų, bus galima nuspręsti papildyti. Net iš esmės jų kiekis yra pakankamas ir optimalus“, – teigė ministras.
Ir nors visuomenėje vyrauja mitas, kad tapti notaru ar juo labiau atsidaryti savo biurą – misija neįmanoma, ministras teigia kitaip. „Norėčiau paneigti tokį mitą. Neseniai buvo konkursas, buvo atrinkti du notarai, – teigė E. Jankevičius ir įvardijo, kad konkurse dalyvavo kelios dešimtys pretendentų. – Jeigu notarų skaičių reiktų padidinti iki trijų šimtų, mes tai galėtume padaryti, bet ar poreikis yra. Man atrodo, dabar subalansuota.“
Bet jei būtų daugiau notarų, galbūt paslaugos būtų pigesnės? „Jie vadovaujasi savo įkainiais. Jei daugiau notarų, tai paslaugos nebūtų pigesnės, nes yra įkainiai. Bet mums labai svarbu, kad notarai savo paslaugas atliktų sąžiningai ir gerai. Mes juos kontroliuojame, bendraujame. Kuo daugiau jų būtų, tuo sunkiau būtų užtikrinti kokybę. Jei paskui notaras nebegalėtų išlaikyti savo biuro, tai, matyt, niekam geriau nuo to nebūtų, todėl dabar turime optimalų skaičių ir džiaugiamės bendru sutarimu“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Ministras tvirtina, kad tai, jog kai kurie įkainiai kils, nereikia priimti su nuomone, kad notarų paslaugos brangs. Priešingai, jo teigimu, vienos dažniausių notarų paslaugų – sandoriai dėl nekilnojamojo turto, tad esą paslaugos pigs, nes būtent šioje vietoje ir bus taikoma nauja lengvata.
Ministras E. Jankevičius įvardijo, kad dažniausia notarų teikiama paslauga – nekilnojamojo turto sandorių tvirtinimas, antroje vietoje – nekilnojamojo sandorio tvirtinimai su hipoteka, trečioje – paveldėjimai ir atsidalinimai.