Žurnalisto ir politiko pokalbis buvo apie LSDP galimybę po Seimo rinkimų 2020-aisiais suburti valdančiąją koaliciją, kuri savo sėkme primintų 2000-aisiais Lietuvos parlamento rinkimams suformuotą Algirdo Mykolo Brazausko socialdemokratinę koaliciją.

Pašnekovas nevengė modeliuoti būsimos politinės parlamento sudėties, taip pat išdėstė savo požiūrį, su kuo LSDP turėtų formuoti koaliciją 2020-ųjų Seime, nevengdamas aštriai palyginti konservatorių su „valstiečiais“, – juos apibūdino „panašiai dabar balsuojančius Seime“.

„Raskite man dešimt skirtumų tarp Širinskienės ir Dagio“, – laidoje sakė V. P. Andriukaitis.

Aršumu, dogmatiškumu, ideologijos stoka ir trumparegišku požiūriu apkaltinęs konservatorius, V. P. Andriukaitis laidoje teigė oponuosiantis galimai LSDP koalicijai su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais.

Eurokomisaras pokalbyje konservatoriams įgėlė ir dėl Astravo, ir dėl užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus puolimo, o neseniai į verslą iš politikos pasukusį diplomatą, konservatorių Vygaudą Ušacką prilygino „nacionaliniam turtui“.

Tačiau minėtos laidos metu nuskambėjęs itin veržlus ir optimistinis 67-erių metų pono Vytenio ryžtas grįžti į aktyvią Lietuvos ir LSDP politiką ir galimai net imtis naujojo politinės kairės lyderio Lietuvoje vaidmens, panašu, nebus toks paprastas.

Iškilo narystės partijoje klausimas

„Lyderių klausimas partijoje yra išspręstas. Kartų kaita partijoje yra įvykusi“, – paklaustas, kaip vertina V. P. Andriukaičio pasisakymus, DELFI sakė dabartinis LSDP pirmininkas, 40-ies metų Gintautas Paluckas.

„Ponas Vytenis šiuo metu nėra LSDP partijos narys. Jo narystė sustabdyta 2014-aisiais metais, iškilus klausimui dėl pareigų, nesuderinamų su buvimu partijos nariu, ir kol kas nėra atkurta. Taip, niekas nesiginčija dėl V. P. Andriukaičio indėlio, taip pat pripažįstame, kad ir viešai jis yra tapatinamas su socialdemokratų partija, tačiau tiesa yra tokia – juridiškai šiuo momentu ponas Vytenis nėra mūsų partijos bičiulis“, – teigė LSDP pirmininko pavaduotojas, 36-erių metų Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Justas Pankauskas.
Justas Pankauskas

V. P. Andriukaičio, kaip vieno iš LSDP atkūrėjų, narystės LSD partijoje klausimas iki šiol nebuvo viešai iškilęs. Tačiau J. Pankauskas sako, kad šis klausimas buvo sprendžiamas paties V. P. Andriukaičio pareiškimu 2014-ųjų spalį, kai Vilniaus miesto partijos skyriui buvo pateiktas prašymas sustabdyti tuometinio Seimo nario narystę LSDP.
To priežastis – 2014-ųjų rudenį V. P. Andriukaitis patvirtintas Lietuvos atstovu Europos Komisijoje (EK). Eurokomisaro pareigas oficialiai jis pradėjo eiti 2014-ųjų lapkričio 1-ą dieną.
Eurokomisaro pareigos pagal galiojančią teisę nėra suderinamos su naryste politinėje partijoje. Ši nuostata bus taikoma ir dabar Lietuvos į EK deleguotam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkui Virginijui Sinkevičiui, jei jis bus patvirtintas EK nariu.
“Lyderių klausimas partijoje yra išspręstas. Kartų kaita partijoje yra įvykusi”, - paklaustas, kaip vertina V. P. Andriukaičio pasisakymus, DELFI sakė dabartinis LSDP pirmininkas, 40-ies metų Gintautas Paluckas.

LSDP statutas, kuris yra pagrindinis partijos veiklos dokumentas ir kurį galima rasti viešai, teigia, kad teisę būti renkamam į partijos organus turi tik vienų metų nepertraukiamos narystės partijoje stažą turintis partijos narys.

Dar didesni reikalavimai keliami, jei norima kandidatuoti į pačios partijos ar jos skyrių pirmininkus. Pirmuoju atveju tam reikia ne mažesnio kaip trejų metų nepertraukiamo stažo partijoje, antruoju – ne mažesnio negu dvejų.

Dabartinio LSDP pirmininko G. Palucko kadencija baigsis 2021-aisiais, tačiau jis pats tvirtina sieksiąs partijoje pakeisti pirmininko rinkimo tvarką.

„Po 2020-ųjų Seimo rinkimų siūlysiu keisti tvarką ir pirmininką rinkti ketveriems metams, kad kadencija sutaptų su parlamento kadencija“, – DELFI sakė pats G. Paluckas.

Narystės LSDP sustabdymo ir narystės atkūrimo faktą fiksuoja partijos skyrius, kurio įskaitoje narys yra. Asmuo, kurio narystė partijoje sustabdyta, įrašomas į atskirą sustabdžiusių narystę partijoje sąrašą. V. P. Andriukaitis iki narystės sustabdymo priklausė LSDP Vilniaus skyriui.
Vienas iš Statuto punktų reglamentuoja partijos narių narystę skyriuose tuomet, kai išvykstama dirbti ar gyventi į užsienį.

Tačiau V. P. Andriukaičio atveju šis punktas negalioja, mat jo narystė juridiškai yra sustabdyta, o tai reiškia, jog teisine prasme jis nėra LSDP narys. Priešingu atveju, tokia narystė būtų rimta kliūtis eiti Europos Komisijos komisaro pareigas.

Po viešo pasisakymo – sujudimas partijoje

Antradieninis V. P. Andriukaičio pasisakymas DELFI laidoje, panašu, sukėlė nemažą šurmulį socialdemokratų partijoje.

Nepanorę viešai būti įvardyti, LSDP nariai tokius V. P. Andriukaičio viešus pasisakymus vertina aštriai. Esą toks „bandymas savintis ne tik lyderystę, bet ir pačią partiją“ yra kenkėjiškas, ir apie jį partijos nariai „žada diskutuoti vidinėse partijos struktūrose“ oficialių posėdžių ir susitikimų metu.
„Čia reikia turėti net ne politinės, bet vidinės kultūros. Niekas netrina jo nuopelnų partijai, viskas OK, bet kai tu, žmogau, penkerius metus sėdėjai su 20 tūkstančių eurų alga, o partija čia arė rinkimuose, tai turėk tu sąžinės ir mesijo čia nevaidink. Mesijų čia dabar yra, o naujų atsiradimas tik sudarys sąlygas politikoje reikštis radikalams“, – sakė vienas iš įtakingų socialdemokratų.

Anot jo, toks viešas pasisakymas menkina ne tik LSDP pirmininko G. Palucko autoritetą, bet ir eilinių partijos narių indėlį į partijos veiklą. Pašnekovas neatmetė, kad V. P. Andriukaičio pasisakymai bus aptariami ir LSDP prezidiume bei taryboje, o ten, anot kalbėjusiojo, „žmonės nebijos ir atviriau pasakyti“.

Patys LSDP vadovai teigia, kad vertina V. P. Andriukaičio indėlį į partijos veiklą, o viešus pasisakymus vadina „asmenine nuomone ir demokratijos partijoje įrodymu“. Tačiau ir jie neslepia, kad tam tikri pasisakymai labiau pritiktų vidinėse diskusijose, nei viešose laidose.

„Labai džiugu, kad ponas Vytenis grįžta, ir tai yra gera žinia visai partijai ir mums visiems. Jo nuopelnai ir įdirbis neginčytini, jo patirtis – naudinga. Kita vertus, partija nėra nei Palucko, nei Andriukaičio, ir partijos strategiją, valdymą ir koalicijas nusprendžia ne kas kitas, kaip tik partijos vykdomieji organai per įtvirtintas procedūras. Tas pats yra ir su partijos lyderiais – jie renkami nustatyta tvarka, šiuo metu yra išrinkti. Dabar lyderių klausimas partijoje yra išspręstas ir kartų kaita partijoje yra įvykusi. Tačiau, jei kas mano kitaip, tai tam yra nustatyta tvarka, ir aš tikrai nebijau nei iššūkių, nei lyderystės pasitikrinimo, aš tai vadinu demokratijos partijoje požymiu, priešingai nei turint omeny “valstiečius”, kur viską lemia vienas asmuo”, - DELFI sakė LSDP pirmininkas G. Paluckas.

J. Pankauskas, komentuodamas V. P. Andriukaičio požiūrį į būsimas koalicijas Seime po rinkimų, teigė: „Tai, kad dabar opozicijoje Seime konservatoriai dirba su socialdemokratais, dar nereiškia, kad tai yra bendradarbiavimas. Tai yra savarankiškų frakcijų darbas opozicijoje. Tačiau politiškai mums koalicija su konservatoriais nepriimtina, ir mūsų partijos pirmininkas jau yra išsakęs, kad partneriais ideologiškai matytų „valstiečius“, nors jie ir yra politinė partija, kurios ideologiją sunku aiškiai įvardyti.“
Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas

Tiek G. Paluckas, tiek J. Pankauskas V. P. Andriukaičio savęs sulyginimą su A. M. Brazausku pavadino „pašmaikštavimu ir bravūra“.

Naujojo LSDP lyderio būtinybe abejojo ir LSDP prezidiumo narys, Marijampolės savivaldybės meras, 31-erių metų Povilas Isoda. Pasak socialdemokrato, praėjusių Seimo ir savivaldybių rinkimų rezultatai rodo, kad „partija eina teisingu keliu, kryptis ir strategija pasirinkta gera, ir bent jau aš asmeniškai nematau nei reikalo, nei būtinybės, nei galimybių jokiems pokyčiams partijos lyderio klausimu“.

“Tai, kad dabar opozicijoje Seime konservatoriai dirba su socialdemokratais, dar nereiškia, kad tai yra bendradarbiavimas. Tai yra savarankiškų frakcijų darbas opozicijoje. Tačiau politiškai mums koalicija su konservatoriais nepriimtina, ir mūsų partijos pirmininkas jau yra išsakęs, kad partneriais ideologiškai matytų “valstiečius”, nors jie ir yra politinė partija, kurios ideologiją sunku aiškiai įvardinti”.

Aktyvioje politikoje – nuo 1990-ųjų

Vienas iš LSDP atkūrėjų ir vienu momentu jos pirmininkas V. P. Andriukaitis didžiojoje politikoje – nuo 1990-ųjų, kai buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą). Kovo 11-osios Akto signataras V. P. Andriukaitis į Seimą buvo renkamas nuo 1990-ųjų iki 2014-ųjų, kai nebaigęs kadencijos buvo patvirtintas EK komisaru sveikatai ir maisto saugai.

Politikas buvo vienas iš LSDP atkūrėjų ir partijos susijungimo 2001-asiais su tuometine A. M. Brazausko vadovaujama Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP) iniciatorių. 1998–2001-m., iki LSDP ir LDDP susijungimo, vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijai.

Paskutinį kartą V. P. Andriukaitis politiniuose rinkimuose dalyvavo 2012-aisiais, kai antrame ture Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje laimėjo prieš konservatorę Viliją Aleknaitę-Abramikienę. 2014-ųjų spalį, nebaigęs parlamentaro kadencijos, politikas buvo patvirtintas EK komisaru.

Pakartotinai surengtuose rinkimuose į V. P. Andriukaičio vietą Seime Žirmūnuose LSDP kandidatu patvirtino Algirdą Raslaną, tačiau pralaimėjo jau pirmajame ture, o į Seimą buvo išrinktas liberalas Šarūnas Gustainis, jis dabar yra teisiamas vadinamojoje Eligijaus Masiulio ir liberalų korupcijos byloje.

2016-aisiais Žirmūnuose kandidatavęs socialdemokratas Marius Skarupskas į Seimą nepateko, o į jį išrinktai „Lietuvos sąrašo“ partijos deleguotai Aušrai Maldeikienei, 2019-aisiais laimėjus Europos Parlamento narės mandatą, rinkimuose į Seimą dalyvavo pats LSDP pirmininkas G. Paluckas, prieš tai nesėkmingai bandęs tapti Vilniaus miesto meru, bet nelaimėjęs net Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato. Tačiau ir Seimo rinkimai G. Paluckui buvo nesėkmingi, ir į parlamentą buvo išrinkta konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Pats V. P. Andriukaitis nuo jo paskyrimo į EK kurį laiką aktyviai politikoje nesireiškė, tačiau sukruto po LSDP visiško fiasko 2019-ųjų savivaldybių rinkimuose Vilniuje. Tais pačiais metais, vis dar eidamas eurokomisaro pareigas ir nebūdamas oficialiai LSDP nariu, V. P. Andriukaitis tapo partijos kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus ir užėmė ketvirtą vietą.