„Man kelia daug klausimų jo požiūris į Rusiją“, – dar prieš klausymus teigė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas, Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius

Rusijos propagandos dainelė

Patyręs Ispanijos ir Europos politikos vilkas (2004–2007 m. buvo Europos Parlamento pirmininku, kai Lietuva su visa banga Rytų Europos valstybių įstojo į ES) ne kartą sukėlė skandalą dėl savo ne visai diplomatiškų pasisakymų.

Štai dar 2005-aisiais iki Vilniaus ir Varšuvos atskriejo esą jo pasakymas, kad Ukrainos krizę, kilusią per Oranžinę revoliuciją išsprendė ES, o ne Lietuva ir Lenkija, kurios prezidentai aktyviai dalyvavo derybose. Neva J. Borrellis pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija – „visiškai JAV kontrolėje“ (sena Rusijos propagandos dainelė). Tiesa, atvykęs į Vilnių jis išsigynė šių žodžių – tariamai, vertimo klaida.

Būdamas Ispanijos užsienio reikalų ministru jis ne kartą pašiepė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kritikavo Izraelį, o dėl priešiškumo Katalonijos nepriklausomybės siekiui J. Borrelio gimtajame miestelyje (Katalonjoje) net pradėta svarstyti panaikinti jo vardo gatvę. Kartą teko vakarieniauti su katalonu, tai prasidėjus pokalbiui apie naująją ES vadovybę, šis neslėpė piktų žodžių „išdavikui“ J. Borreliui.

Dar 2005-aisiais iki Vilniaus ir Varšuvos atskriejo esą jo pasakymas, kad Ukrainos krizę, kilusią per Oranžinę revoliuciją išsprendė ES, o ne Lietuva ir Lenkija. Neva J. Borrellis pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija – „visiškai JAV kontrolėje“.


Žinoma, ne visi būsimo ES diplomatijos vadovo pasisakymai lietuviams gali skambėti šokiruojančiai. Vienas tokių – jo pasakymas, kad Rusija yra „senas mūsų priešas“.

Vis dėlto Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas M. Laurinavičius pažymi, kad svarbiausia veiksmai, o ne žodžiai: „Aš ne apie pasakymus, o apie veiksmus. Ji buvo vienas tų, kurie organizavo arba dėjo visas pastangas, kad Sirijos kampanijos metu Rusijos laivai Ispanijos uostuose pasipildytų kuro. Tam prieštaravo Jungtinės Valstijos. Ji buvo Ispanijos vyriausybės narys ir tai jo atsakomybės reikalas.“

Josepo Borrellio klausymai EP


2016 m. kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad į Siriją plaukiantys Rusijos kariniai laivai pasipildo kuro Ispanijoje. Netrukus ši praktika buvo nutraukta, bet į valdžią Ispanijoje atėjus kairiesiems, kurių užsienio reikalų ministru tapo J. Borrellis, vėl atnaujinta, nepaisant JAV ir NATO spaudimo.

„Norėjo kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kurti bendrą kibernetinių grėsmių centrą, – vardino prieštaringus J.Borrellio veiksmus M. Laurinavičius. – Gyrė Rusijos vaidmenį ar pareiškimus dėl Katalonijos referendumo, nors visiems buvo akivaizdu kad Rusija kišosi į tą procesą.“

Klausymuose – ne tai, ko laukta

Nenuostabu, kad europarlamentarai, ypač iš Rytų, per klausymus AFET komitete buvo paruošę visą pluoštą „piktų“ klausimų apie Rusiją, dezinformaciją ir t. t. socialistui. Tačiau neišgirdo nei „nediplomatiškų“ atsakymų (net atvirkščiai – J. Borrellis atsiprašė už tai, kad kažkada pasakė, jog amerikiečiai nužudė „tik kelis indėnus“ prieš nepriklausomybę), nei svaičiojimų nuo apie Europą nuo Vladivostoko iki Lisabonos.

„Reikia išlaikyti sankcijas Rusijos atžvilgiu, jei ji nepakeis savo požiūrio. Reikalinga vienybė šiuo klausimu“, – kalbėjo J. Borrellis. Į prancūzo europarlamentaro klausimą, kas didesnė grėsmė – teroristai ar Rusija, jis priminė, kad Baltijos šalyse dislokuoti Ispanijos kariai ne šiaip sau, o dėl to, kad egzistuoja reali grėsmė.

„Pasirodė geriau, nei tikėjausi ir įspūdis neblogas, ypač tais klausimais, kurie man ir Lietuvai labiausiai rūpi – Rusija, Ukraina, Rytų kaimynystė. Netikėtai aiškiai kalbėjo, turint omeny europietišką kontekstą, kur vengiama aiškesnių nuostatų, aiškesnės politikos formulavimo. Labai aiškiai įvardino, kad egzistuoja Rusijos grėsmė ir kaip ją sulaikyti – reikia padėti Ukrainai ir t. t. Tai, ką mes patys ne vieneri metai čia kartojame“, – po klausymo komentavo AFET komiteto narys Andrius Kubilius.

Jam antrino ir kitas lietuvis AFET komiteto narys Petras Auštrevičius: „Įspūdis neblogas, lyginant su tuo, kokie buvo lūkesčiai ir kalbos apie jo įsitikinimus ir pan. (...) Manyčiau, kad jo kalba šiandien buvo žingsnis į priekį. Nustebino aiškiu pasisakymu apie Rusijos keliamą grėsmę ir aiškus pasakymu dėl paramos Ukrainai.“

Be to, J. Borrellis beveik tiesiogiai įvardino Rusiją dezinformacijos šaltiniu ir pažadėjo imtis veiksmų. Tiesa, ispanas paminėjo, kad tam tikrose srityse reikia dialogo su Rusija.

„Kalbant apie minėtą dialogą – tai čia visada yra „budintis“ pareiškimas. Gal jis pats sunerimo dėl savo prieš tai pasakytų gan griežtų žodžių ir po to jau bandė subalansuoti. Faktas, kad jis Rusijos situaciją mato gana aiškiai ir kokios grėsmės iš jos kyla (...) Jo mintis, kad Europa turi sukurti stabilių ir saugių valstybių juostą palei Rusijos sieną – tiesiog iš mūsų tekstų. Galbūt, jis jų neskaitė, bet mintys sutampa“, – gyrė J. Borrellį A. Kubilius.

Jo mintis, kad Europa turi sukurti stabilių ir saugių valstybių juostą palei Rusijos sieną – tiesiog iš mūsų tekstų.
A. Kubilius


Kitas būsimo ES diplomatijos vadovo klausymų aspektas, kuris „krito į akį“ europarlamentarams, – ambicija padaryti ES rimtu veikėju globalioje politikoje.

„Europa turi išmokti naudotis galios kalba“, – sakė J. Borrellis.

„Mane nustebino aiškus pasakymas dėl dezinformacijos ir jo ambicija: ES – kaip globalaus žaidėjo. Žinoma, lieka klausimas, kiek jis sugebės šį dalyką įgyvendinti realybėje. Bet jis turi ambicijų, nepaisant solidaus amžiaus (72 metai – red. past.)“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Josepo Borrellio klausymai EP


Lietuvai reikia apsispręsti

ES galėtų tapti globalus žaidėjas, jei valstybės narės perduotų daugiau galių į vienas rankas. „Sutelkti nacionalinį suverenumą ir taip padidinti kiekvienos valstybės galią“, – pagrindinį iššūkį įvardino federalistu (pasisakančiu už didesnę ES integraciją) laikomas J.Borrellis. Jis taip pat aptarė galimą perėjimą prie kvalifikuotos daugumos sprendimų priėmimo principo taikymą ES užsienio politikoje.

„Lietuvai reiktų apsispręsti dėl kvalifikuotos daugumos principo. Jis nieko naujo nepasakė, tą jau kalbėjo Ursula von der Leyen (Komisijos pirmininkė). Aš esu linkęs, žinoma, įvertinus visus pavojus, pritarti, kad Europa konsoliduotų savo gebėjimą turėti vieningą politiką. Jis tai labai aiškiai įvardino: Europa nesugeba savęs pozicionuoti tokių didžiųjų galių atžvilgiu kaip JAV, Kinija ar Rusija. Europa turi išmokti tai daryti – žinoti savo interesus ir juos ginti. Kitos galimybės nėra tik kaip tik demokratišku keliu priimti sprendimus, kurių viena šalis ne vetuotų. Man ši jo filosofija visiškai suprantama ir didelė dalimi priimtina“, – komentavo A. Kubilius.

Tiesa, tai ne visiškai atitinka Lietuvos diplomatijos požiūrį. „Saugumo ir užsienio politika – tai tiesiogiai susiję su nacionalinio saugumo klausimais ir tikėtis, kad didesnė integracija šioje srityje, kad ir kvalifikuotos daugumos būdu priimami sprendimai, pagerins kažką – nereiktų“, – dar liepos mėnesį kalbėjo Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė.

Vis dėlto Lietuvos atstovai Europos Parlamente liko sužavėti ir vylėsi, kad J. Barrolliui seksis geriau, nei kadenciją vyriausiosios įgaliotinės užsienio politikos ir saugumo klausimais baigiančiai italei Federicai Mogherini.

„Ji mėgo keliauti ir į tuos kraštus, kurie jai buvo arčiau širdies. Visi sako, kad ji Argentinoje buvo daugiau kartų, nei Ukrainoje. Tai nepriimtina. Ji galėjo skirti daugiau dėmesio į realių problemų sprendimui, bet vienaip ar kitaip linija buvo išlaikyta. Kas neklysta globaliame pasaulyje“, – svarstė P. Auštrevičius.

„Mano įsitikinimu jis kalbėjo žymiai aiškiau, nei tai darė Mogherini. Ir jis pats pabrėžė, kad ateina metas kalbėti žymiai aiškiau, o pagrindinė ES užsienio politikos bėda: mažai politikos, daug procesų. Politikos nesugebėdavo formuluoti ir paskęsdavo procesuose. Tai ir yra tai, ką jis paveldėjo iš Mogherini ir ką jis pasiruošęs keisti“, – apibendrino A. Kubilius.

„Mogherini buvo blogai ir yra didelė grėsmė, kad bus negeriau, o gal dar blogiau. Bent jau Lietuva nebalsavo už Mogherinį kandidatūrą, bet prieš ją tvirtinant tokios faktinės medžiagos nebuvo. O su Borrelliu yra akivaizdūs dalykai“, – ne toks pozityvus buvo Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas M. Laurinavičius.

Pasak abiejų europarlamentarų, J. Borrelliui neturėtų kilti problemų dėl Europos Parlamento palaiminimo, kokių kilo Prancūzijos ir Lenkijos komisarams: ispano klausymą palydėjo plojimais tiek jų Europos žmonių partijos ir „Atnaujinkime Europą!“, tiek kitų grupių atstovai. Dėl visos naujosios Komisijos Europos Parlamentas planuoja balsuoti spalio 23 d. Strasbūre.