„Net ir žmonės, kurie supranta, kad mokesčius reikia didinti, jie nelabai džiaugsis, kai pinigai eis iš jų kišenės. Manau, kad „valstiečiams“ ir Karbauskiui bus labai didelis iššūkis parodyti, kad nors kai kurie žmonės turės daugiau mokėti, visa tai Lietuvai yra naudinga“, – laidoje „DELFI diena“ sakė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius, paklaustas apie naujų mokesčių įtaką naujausiems reitingams.
Iššūkis konservatoriams
Apklausos duomenimis, reitingų lentelės lydere lieka Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partija, už kurią rugsėjį rinkimuose į Seimą būtų balsavę 19,2 proc., o liepą – 18,2 procento respondentų. Ar tai reiškia, kad ši partija turi galimybę laimėti Seimo rinkimus ir tapti valdančiąją?
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė sakė, kad, nors konservatoriams galimybės klostosi neblogai, tačiau dar tikrai neaišku, kaip jiems seksis artėjančiuose kitų metų rinkimuose.
„Akivaizdu, kad šansų yra. Jeigu šiandien vyktų rinkimai, konservatoriai susirinktų didžiąją dalį balsų daugiamandatėje apygardoje. Kita vertus, iki Seimo rinkimų dar turime pakankamai ilgą laiko tarpą. Daug kas gali įvykti. Gali kristi konservatoriai ir augti naujos jėgos. Šansai konservatoriams klostosi neblogai, bet kaip susiklostys likimas – dar pamatysime“, – kalbėjo ji.
Anot K.Girniaus, vienas pagrindinių uždavinių konservatoriams, jeigu artėjančių rinkimų rezultatai susiklostytų palankiai, suburti koaliciją. Anot politologo, jiems būtų sunku surasti partnerius.
„Aš truputį nesutikčiau. Manau, kad daugiamandatėje jie surinks savo 19 proc., kaip jie dažnai surenka. Manau, kad gali būti labai panaši padėtis, kaip kad buvo 2016 metais. Tada jie laimėjo daugiausia balsų, o kai buvo rinkimai vienmandatėse, jie viską pralaimėjo. Tą patį reiškinį matėme ir tada, kai vyko Prezidento rinkimai, kai Nausėda ir Šimonytė turėjo maždaug tiek pat palaikymo, o kai vyko antras turas, Šimonytė liko su 30 proc., o Nausėda gavo 70 proc. Net jeigu konservatoriai pasirodytų geriau vienmandatėse, tai reikia kelti klausimą, su kuo jie galėtų burti tą koaliciją.
Kai pažiūrime į sąrašą, tai gal jie galėtų kurti koaliciją nebent su liberalais. Bet yra galimybė, kad, pavyzdžiui, Laisvės partija nepateks. Vis tik liberalų reikalai dabar nėra labai geri, vis dar vyksta Masiulio teismas. Kitaip sakant, korupcijos šleifas dar ilgai gaubs šią partiją. Net jeigu konservatoriams pavyks gauti daugiausia balsų, jiems bus sunku suburti kokią nors koaliciją. O jeigu pakviestų socdemus, tai tiesiog būtų beformė masė, kuri nebūtų itin veiksminga“, – DELFI kalbėjo K.Girnius.
„Valstiečiai“ ieškos naudos
Už „valstiečius“ liepą būtų balsavę 11,5 proc., o rugsėjį jau – 14,6 proc. Pasiteiravus, kas lemia būtent valstiečių augimą, K.Girnius tikino, kad dabar „valstiečiai“ turi galimybę tarsi visą situciją pasukti jų naudai.
„Aš manau, kad šie reitingai yra mažiausiai reikšmingi iš visų. Jie yra skelbiami po vasaros, kai žmonės buvo atsipalaidavę nuo politikos. O kadangi „valstiečiai“ yra valdančioji partija, jie buvo daugiausia linksniuojami žiniasklaidoje, bet manau, kad ir vėliau bus sunkių dalykų, Karbauskis yra savižudis. Aš net nesu visiškai tikras, ar vyks tas balsavimas dėl Pranckiečio, nes atrodo, kad jis net nesulauks paramos. Kalbant apie mokesčius, tai taip pat labai jautrūs klausimai.
Net ir žmonės, kurie supranta, kad mokesčius reikia didinti, jie nelabai džiaugsis, kai pinigai eis iš jų kišenės. Manau, kad „valstiečiams“ ir Karbauskiui bus labai didelis iššūkis parodyti, kad nors kai kurie žmonės turės daugiau mokėti, visa tai Lietuvai yra naudinga. Karbauskiui reikės argumentuoti ir aiškinti, kad būtent jie yra pirmoji politinė jėga, bet ar tų argumentų užteks, kad būtų atsvertas pyktis, nežinia“, – mano K.Girnius.
Tiesa, kaip pabrėžia politologas, labai įdomu, kokia mokesčių politikos klausimu bus prezidento Gitano Nausėdos pozicija.
„Įdomu bus pamatyti, kokia bus prezidento pozicija. Jeigu „valstiečiai“ pasakys, kad jie nori vykdyti programą, kokios nori prezidentas, kuris irgi kalba apie mokesčių išlyginimą, tai jie galėtų prisidengti prezidento populiarumu ir pasakyti, kad jie vieninteliai tai vykdo. Tai būtų jų priedanga ir pagerintų poziciją“, – tikino K.Girnius.
Mano, kad Paluckas turėtų trauktis
Kaip jau skelbėme, už „valstiečius“ liepą būtų balsavę 11,5 proc., o rugsėjį jau – 14,6 proc., už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 9 proc. apklaustųjų.
Pasiteiravus, kaip ekspertai vertina socialdemokratų ir jų lyderio Gintauto Palucko situacija, I.Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad G.Paluckas turi palaikymą partijos viduje, tačiau jam sunku pritraukti rinkėjų palaikymą.
„Viena vertus, Gintauto Palucko bandymai atnaujinti partiją turi kažkokio palaikymo. Kita vertus, ne visiškai sugebama pritraukti palaikymo“, – sakė I.Petronytė-Urbonavičienė.
Anot K.Girniaus, G.Paluckui reiktų trauktis iš pirmininko pareigų, tačiau pasiteiravus, kas galėtų užimti jo vietą, politologas, tikino, kad tiek, kiek partijoje yra narių, tiek yra ir norinčių tapti pirmininkais.
„Manau, kad jeigu partijos pirmininkas negali patekti į Seimą, tai jis turėtų atsistatydinti. Manau, kad jeigu tu negali būti išrinktas, tu neturėtum būti partijos pirmininku. Reiktų trauktis ir ieškoti kito pirmininko“, – sakė jis.
Tarp asmenų, kuriuos žmonės mato kaip tinkamiausius užimti Ministro Pirmininko pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto jos rezultatas menksta. Rugsėjį 15 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o liepą tokių buvo dar 18,3 procento. Prof. Vytautas Landsbergis yra sudėliojęs scenarijų – premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasiteiravus, ar toks scenarijus galėtų tapti realybe, dėstytoja tikino, kad būtų gana keblu.
„Jeigu konservatoriams pavyktų paimti daugumą, galbūt toks scenarijus ir būtų realus, bet problema ta, kurią jau ir minėjome, kad konservatoriams būtų sunku suburti koaliciją. Kita vertus, mes nežinome daug ko apie naujas partijas, pavyzdžiui, sklando gandai apie prezidento partiją – kokia ji bus, į ką labiau orientuota. Akivaizdu, kad jeigu ji bus, ji bus nauja ir turės tą naujumo privalumą“, – DELFI sakė ji.
„Aš manau, kad jie turėtų sukurti tvirtą daugumos Vyriausybę, ir kad gautų tiek premjero, tiek Seimo pirmininko pozicijas. Bet aš nemanau, kad taip galėtų būti, taigi tas scenarijus, mano nuomone, labai sunkiai tikėtinas“, – laidoje pridūrė K.Girnius.
Pasiteiravus apie naujus siūlomus mokesčius, K.Girnius pabrėžė, kad žmonėms tokie pasiūlymai patinka tol, kol jie nepaliečia jų asmeniškai.
„Žmonės vertina taip, kad jeigu moka kiti, tai viskas yra labai gerai, nes tada didėja pašalpos, bet jeigu tu pats turi mokėti, tai blogai, nes ta begėdė valstybė nieko neduoda, iš tavo kišenės ima sunkiai uždirbtus eurus“, – sakė politologas.