Pataisos sudarytų daugiau galimybių įdarbinti nuteistuosius už įkalinimo įstaigų ribų, būtų nustatoma aiškesnė motyvacinė sistema, skatinanti pačių nuteistųjų norą dirbti.
Anot projektą teikiančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji būtų perkeliami iš vienos drausminės grupės į kitą.
Pavyzdingai besielgiantys nuteistieji, laikomi lengvoje drausminėje grupėje, galėtų gauti neribotą skaičių pasimatymų su artimaisiais, reguliariai be sargybos išvykti už įstaigos sienų ar apsilankyti namuose, susitikti su artimaisiais ne kalėjime, naudotis virtualiais pasimatymais internetu. Jie privalėtų dirbti, bet galėtų tai daryti ir už įkalinimo įstaigos ribų.
Pretenduoti būti perkelti į pusiaukelės namus ar apskritai anksčiau išeiti į laisvę galėtų tik šiai grupei priskirti nuteistieji.
Laikomiems drausmės grupėje nuteistiesiems siūloma apriboti galimybes apsipirkti parduotuvėje – jiems būtų leidžiama įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Už nuobaudas prasižengėliams būtų ribojama ir suma, už kurią galima įsigyti asmeninių daiktų.
Taip pat planuojama kviesti verslą perkelti savo gamybos padalinius į nenaudojamas įkalinimo įstaigų patalpas. Dabar nuteistųjų įdarbinimu užsiimančią įmonę „Mūsų amatai“ siūloma pertvarkyti į viešąją įstaigą, pagrindinė jos funkcija būtų darbo jėgos nuoma privačiam verslui.
Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose darbine veikla užimtų nuteistųjų dalis siekia 41 proc. ir tik nežymiai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio, 44 proc., tačiau, įvertinus bendrą didesnį nuteistųjų skaičių, yra gana didelė.
Jokia darbine veikla neužimtų, tačiau dirbti galinčių nuteistųjų skaičius Lietuvoje siekia apie 2,5 tūkst. asmenų.