Žmonės prie vis šiltėjančių vasarų ir įkaitusio oro padarinių – padažnėjusių škvalų ar sausrų – įpranta ganėtinai lengvai, prie to kur kas sunkiau prisitaikyti augmenijai bei gyvūnijai. Tad kas mūsų laukia?

Per pastarąjį šimtmetį temperatūra pakilo laipsniu

Klimatas šyla, kalbame apie įvairius procesus, tačiau diskusiją pradėjęs Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, prof. E. Rimkus pirmiausia įvardijo, kas yra šiltnamio efektas ir kuo jis naudingas. Jo teigimu, jei ne natūralus „šiltnamio efektas“, vidutinė temperatūra žemėje būtų ne 15 laipsnių šilumos, o 18 laipsnių šalčio.

Tokia temperatūra, anot profesoriaus, turėtų būti matuojant pagal visus kosminius parametrus, pagal tai, keik žemė yra nutolusi nuo saulės.

„Šiltnamio efektas yra gerai, jei nebūtų šiltnamio efekto, mes negalėtume gyvuoti ir neturėtume komfortabilios temperatūros“, – diskusijoje kalbėjo E. Rimkus.

Šiltnamio efektas yra gerai, jei nebūtų šiltnamio efekto, mes negalėtume gyvuoti ir neturėtume komfortabilios temperatūros.
Egidijus Rimkus

Profesorius taip pat skaičiais įvardijo, kaip šiltėja klimatas. „Per pastaruosius 100-130 metų globali oro temperatūra išaugo daugiau nei vienu laipsniu. Tirpsta kalnų ledynai, tirpsta ledynai Arktyje, jau pradėjo tirpti ledo skydai Grenlandijoje ir Antarktidoje“, – vardijo prof. E. Rimkus bei pridūrė, kad kyla ir jūros lygis.

Klimatologė: mes siekiame sudeginti planetą

„Ko mes siekiame? Mes siekiame sudeginti planetą, – pradėjusi kalbėti savo skaitytos paskaitos pavadinimą įvardijo klimatologė Audronė Galvonaitė. – Labai dažnai sakoma: ką jūs čia kalbate, jeigu šalta, tau joks klimatas nešiltėja. Labai dažnai dar painiojami du dalykai: klimatas ir orai. Tai du skirtingi dalykai. Vienas yra dinamika, kai orai keičiasi kelis kartus per parą, o klimatas yra procesas. Jis ilgalaikis.“

Klimatologė teigė, kad nors pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie vis šiltėjantį klimatą, reikia nepamiršti, kad tai tęsiasi jau kone šimtmetį. Jos teigimu, per pastarąjį šimtmetį nebuvo tokių metų, kurie atitiktų klimatines normas. Temperatūra visada buvo aukštesnė.

Klimatologė: einame savęs susinaikinimo keliu

Temperatūra, klimatologės teigimu, kyla nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio. „Jei kalbėtume apie šį šimtmetį, tai praktiškai nebuvo nė vienų metų tokių, kad vidutinė metinė temperatūra atitiktų klimato normas, nes praktiškai visą laiką yra aukštesnė“, – teigė klimatologė.

Jei kalbėtume apie šį šimtmetį, tai praktiškai nebuvo nė vienų metų tokių, kad vidutinė metinė temperatūra atitiktų klimato normas, nes praktiškai visą laiką yra aukštesnė.
Audronė Galvonaitė

Būtent todėl A. Galvonaitė pasidžiaugė Gretos Thunberg iniciatyva. „Tai mano didžiausias džiaugsmas, kad į visa tai įsijungė vaikai, jaunimas, – apie švedę džiaugsmingai kalbėjo klimatologė ir pridūrė, kad mums reikia suprasti viena. – Iš tikrųjų mes einame savęs susinaikinimo keliu.“

„Kai pirmininkavome Europos Sąjungai, aš susipažinau su vienu siaubingu dalyku. Nežinojau apie vadinamus aukštų technologijų šiukšlynus. Buvo parodytas Amerikos žaliųjų filmas. Pas mus labai gražiai kalbama, kad surenkame prietaisus, kurie turi aukštas technologijas, perdirbame ir taip toliau, bet buvo padarytas eksperimentas – įdėti siųstuvėliai į tuos prietaisus. Žalieji įdėjo siųstuvėlius ir pažiūrėjo, kur visos šitos surinktos atliekos padedamos. O jos yra oazėse, salose išverčiamos ir paliekama. Ten po penkerių metų jau paukščiai neužskrenda. Ką mes apgaudinėjame, mielieji? Apgaudinėjame tik save“, – kalbėjo A. Galvonaitė.

Ar tikrai klimatas kinta nuolat tokiu pačiu tempu?

„Aš nesu klimatologas, nesu klimato specialistas, tik galvoju paprastą dalyką, kad klimato kaita yra pagrindinis klimato požymis. Jis niekad nebūna toks pat. Visą laiką kinta, – teigė apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. – Arba šyla, arba šąla šita žemė.“

Klimatologė A. Galvonaitė sureagavo į apžvalgininko mintį ir pridūrė, kad klimatas kito, bet ne taip. „Taip, jis kito. Bet ar jį matėme per vieno žmogaus gyvenimą? Klimatas kito per tūkstančius, milijonus metų“, – greitėjančius procesus įvardijo A. Galvonaitė.

Dabar jau normalu tai, ko anksčiau nebūdavo

Prof. E. Rimkus tvirtino, kad temperatūra, kuri dabar mums atrodo įprasta, anksčiau buvo neįsivaizduojama. „Devintajame dešimtmetyje trisdešimt laipsnių temperatūra perkopdavo labai retai. Būdavo labai retas atvejis. O dabar turime trisdešimt laipsnių beveik kiekvienais metais ir visiems atrodo normalu“, – teigė profesorius.

Aš nesu klimatologas, nesu klimato specialistas, tik galvoju paprastą dalyką, kad klimato kaita yra pagrindinis klimato požymis. Jis niekad nebūna toks pat. Visą laiką kinta.
Ramūnas Bogdanas

A. Galvonaitė pridūrė, kad temperatūra vasaromis pakyla iki trisdešimties laipsnių ar daugiau jau nuo 1994 metų.

Profesorius E. Rimkus teigė, kad augalijai ir gyvūnijai prie to prisitaikyti sunkiau nei žmonėms.

„Anksčiau mes nekalbėjome apie karščio bangas. Kas yra karščio bangos? Vieną dieną kai temperatūra pakyla iki trisdešimties laipsnių, tai nėra karščio banga. Bet kai ta temperatūra laikosi savaitę ar daugiau, o mes esame vidutinių platumų gyventojai, tai mums sudėtinga, – kalbėjo A. Galvonaitė. – Nepamirškime, kad turime pakankamai drėgmės ir jaučiame visai kitą temperatūrą, nei rodo mūsų termometrai.“

Ji pridūrė, kad su tuo susiję ir įvairūs škvalai, kurių vis daugėja. Beje, klimatologė pabrėžė, kad tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Gretos Thunberg įkvėpta diskusija

Diskusiją su klimato kaitos ekspertais įkvėpė Gretos Thunberg sukelta banga, kuri ritasi per pasaulį. Paskutinė šešiolikmetės švedės kalba Jungtinėse Tautose pasiekė net ir tuos, kurie iki šiol apie šylantį klimatą buvo mažai ką girdėję.

Nepamirškime, kad turime pakankamai drėgmės ir jaučiame visai kitą temperatūrą, nei rodo mūsų termometrai.
Audronė Galvonaitė

Kai kurių mokslininkų teigimu, apokalipsė gali laukti jau po kelių dešimtmečių – šylantis klimatas privers žmones keisti gyvenimus, truks vandens, teks atsisakyti tradicinės savo veiklos.

„Pasaulis bunda“ – sako garsiausia klimato kaitos aktyvistė pasaulyje. O Lietuva? Lietuvoje klimato kaita yra tapusi vos ne religiniu klausimu: vieni tiki, kiti – ne. O ką kalba faktai? Apie tai ir buvo diskutuojama „Lietuvos politikos forume“.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko dabar šyla klimatas, per, sakykime šešiasdešimt metų ar poindustriniame laikotarpyje, 70-60 pastarųjų metų, yra žmogaus ūkinė veikla“, – diskusijoje teigė prof. E. Rimkus.

Diskusijos akimirkos: