Politinio spektaklio dalyviai, žinantys savo rolę

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 18-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad partijų vertinimo skaičiai stipriai nepasikeitė, beveik visi pokyčiai neperžengia nurodomų paklaidos ribų – 3,1 procento.

Partijų reitingų lentelės lydere liko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, už kurią rugsėjį rinkimuose į Seimą būtų balsavę 19,2 proc., o liepą – 18,2 procento respondentų.


Už „valstiečius“ liepą būtų balsavę 11,5 proc., o rugsėjį jau – 14,6 proc., už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 9 proc. apklaustųjų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis kiek daugiau nei 3 procentiniais punktais padidėjusį „valstiečių“ augimą įvertino kaip dažnesnį buvimą viešojoje erdvėje.

„Manyčiau, kad („valstiečių“ augimas – aut. past.) yra fiksacija jų buvimo viešojoje erdvėje. „Valstiečiai“ faktiškai dominavo visose žiniose, visur, kur buvo samprotaujama apie politiką. Ir todėl apie juos daugiausia yra galvojama, apie juos daugiausia diskutuojama. Tai ir davė tą poslinkį į viršų“, – DELFI reitingus vertino L. Bielinis.

Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis

Panašios nuomonės laikėsi ir bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

„Valstiečiai“ paaugo, bet čia sunku pasakyti, yra daug įvykių; jie šiuo metu yra vieni pagrindinių aktorių politinėje scenoje. Bet viskas vyksta pagal tą patį scenarijų, neįvyko nieko tokio reikšmingo. Kiekvienas vaidina savo vaidmenį. Galima sakyti, dėl to, kad didelių pokyčių nebuvo“, – situaciją DELFI vertino I. Zokas.

Jei rinkimai būtų vykę rugsėjį, į Seimą taip pat būtų patekęs Liberalų sąjūdis, už juos rugsėjį būtų balsavę 5,2 proc., o liepą – 5 proc. respondentų.

Barjerą būtų peržengusi ir Darbo partija, už ją rugsėjį būtų balsavę 5 proc., o liepą – 5,3 proc. respondentų.

Pagal rugsėjo mėnesio duomenis, partija „Tvarka ir teisingumas“ rugsėjį būtų gavusi 3,9 proc. balsų, o liepą šis skaičius buvo 4,9 procento.

Politologas L. Bielinis šį skaičių vertino kaip nepavykusį bandymą aktyviai dalyvauti viešojoje erdvėje.

„O „tvarkiečių“ buvo toks savotiškas blyksnis, kai apie juos mes daugiau kalbėjome, net ir Rolando Pakso bandymas konfliktuoti buvo, frakcijos skilimas Seime, visa tai – tam tikras pretekstas pakalbėti apie juos, bet labai greitai baigėsi. Taip „tvarkiečiai“ neišlaikė savo režimo intensyvumo informaciniame lauke. Dėl tos priežasties pradėjo kristi“, – tvirtino jis.

Vytautas Kamblevičius, Remigijus Žemaitaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kol kas reitingai neturėtų džiuginti ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 3,3 proc., o liepą – 3 proc. respondentų.

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją rugsėjį būtų balsavę 3 proc., o liepą – 3,2 proc. respondentų.

Rugsėjo mėnesio duomenimis, politinių partijų reitinguose dar žemiau atsidūrė Lietuvos centro partija, už kurią rugsėjį būtų balsavę 2,3 proc. , o liepą – 2,1 proc. respondentų.

Už Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją rugsėjį būtų balsavę 2 proc., lygiai tiek pat rinkėjų už šią partiją būtų balsavę ir liepos mėnesį.

4,4 proc. respondentų rugsėjį būtų balsavę už kitą partiją, 11,9 proc. būtų nebalsavę, o 16,2 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.

Šimonytė ir toliau lieka pirmoje vietoje

Tarp asmenų, kuriuos žmonės mato kaip tinkamiausius užimti Ministro Pirmininko pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė.

Vis dėlto jos rezultatas menksta. Rugsėjį 15 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o liepą tokių buvo dar 18,3 procento.

Antroje vietoje yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, jį rugsėjį palaikė 12,9 proc., o liepą – 15 proc. žmonių.

L. Bielinis teigė, kad lentelėje ir toliau lieka šie du politikai, nes kitų alternatyvų rinkėjams tiesiog nėra pateikiama.

„Manau, kad daugiau alternatyvų nėra pateikiama. Visuomenėje buvo kalba apie Roką Masiulį, bet tai greitai nutilo. Mes šiandien turime dvi kandidatūras: S. Skvernelį iš vienos pusės, Ingridą Šimonytę – iš opozicijos. Dėl minėtos priežasties šių dviejų politikų konkurencija ir yra mūsų akiratyje. Mes matome rungtį tarp dviejų asmenų, didesnis sąrašas kandidatų rinkėjui turbūt net neegzistuoja“, – DELFI naujausius reitingų duomenis aiškino politologas.

Ingrida Šimonytė

Jo teigimu, būtų galima išvardyti ir daugiau kandidatų, tačiau realiai kalbama tik apie šiuos du.

Tam pritarė ir I. Zokas. Jis kalbėjo, kad I. Šimonytės aukšti reitingai vis dar yra prezidento rinkimų kampanijos išraiška.

„Jeigu žiūrėtume pagal ministro pirmininko duomenis, tai po prezidento rinkimų I. Šimonytė išlaiko tą matomumą kaip tinkamiausia premjerė. O tas jos reitingų sumenkimas yra dėl gerokai sumažėjusio matomumo, jei lyginsime su tuo, kas buvo prezidentinės kampanijos metu“, – kalbėjo I. Zokas.

Konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, užimantį premjero pareigas, rugsėjį norėjo matyti 8,6 proc., o liepą – 7,5 proc. respondentų.

Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingai rugsėjį buvo 7 proc., o liepą – 5,3 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 4 proc. ir 3,2 procento.

L. Bielinis prognozavo, kad rugsėjį 7 procentų palaikymą gavęs Rokas Masiulis po kelių mėnesių bus „labai toli“ – jis nebebus laikomas realiu kandidatu.

2,7 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,1, proc. liepą atrodė, kad premjero pareigas turėtų užimti „valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Konservatoriaus, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus reitingai rugsėjį buvo 2,6 proc., liepą – 1,8 procento.

Kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – atitinkamai 2,4 proc. ir 2,7 procentai.

2,4 proc. respondentų rugsėjį ir 2,6 proc. liepą manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.

O 2,4 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,4 proc. liepą užimantį šias pareigas norėjo matyti Rolandą Paksą.

Daugėjo nežinančių, kaip įvertinti Vyriausybę

Vyriausybės veiklos reitingas iš esmės nesikeitė, tačiau padaugėjo nežinančių, kaip vertinti šios institucijos veiklą.

32,5 proc. apklaustųjų rugsėjį Vyriausybės veiklą vertino teigiamai ir greičiau teigiamai. Liepą taip teigė 31,7 proc. respondentų.


Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą liepą vertino 57,3 proc., o liepą – 64,1 proc. respondentų.

9,9 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 4,2 proc. liepą nežinojo, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.

„Tiesą sakant, aš irgi priklausau prie nežinančių“, – prieš pradėdamas komentuoti situaciją sakė L. Bielinis.

„Pastaruoju metu labai sudėtinga suvokti, kur link eina Vyriausybė, kokie sprendiniai daro poveikį mano aplinkos pokyčiams, mano gyvenimui. Matyt, Vyriausybė savotiškai sustabdo tuos strateginius pakeitimus ar viešus paskelbimus apie tai, galbūt dėl artėjančio biudžeto svarstymo. Gal tai jiems yra aktualiausia. Galbūt dėl to, kad premjeras sulėtino šiek tiek savo veiklą dėl ligos. Mes šiandien mažiau suvokiame, ką veikia Vyriausybė ir ką teigiamo ar neigiamo galime apie ją pasakyti“, – teigė jis.

Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda

„Čia tokia Vyriausybės suvokimo stagnacija. Aišku, Vyriausybė savaime funkcionuoja, niekas nesako, kad ten viskas stovi. Bet mūsų suvokimas apie Vyriausybę savotiškai yra sąstingio būsenos, mums nepateikiamas tas judesys, kurį norėtume matyti“, – DELFI sakė L. Bielinis.

I. Zokas tvirtino, kad dėl nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės darbą, gali prisidėti ir politikos vasaros sezonas.

„Galbūt ir įsitraukimas mažėja. Rugsėjo mėnesį dar buvo jaučiamos rugpjūčio mėnesio nuotaikos, dar politikos vasaros sezonas. Ir galbūt žmonių domėjimasis, įsitraukimas mažėja. Prasidės veiksmas, ruošimasis rinkimams, gal prasidės judėjimo“, – DELFI sakė I. Zokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų rugsėjo 18–27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. – tiesioginės apklausos būdu face-to-face, 40 proc. – internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.