Rugpjūčio pradžioje Vilniaus apygardos teismas atmetė KVJUD beveik 2 mln. eurų ieškinį E. Gentvilui.

Direkcija kaltino buvusį Valstybinio jūrų uosto vadovą E. Gentvilą, kad šis aplaidžiai atliko savo pareigas ir dėl to valstybinei įmonei buvo padaryta beveik 2 mln. eurų žala, nes esą netinkamai buvo vykdomos su bendrovėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, „Strabag Wasserbau GmbH“ ir „Rohde Nielsen A/S“ pasirašytos rangos sutartys.

Pasak B. Matelio, Vilniaus apygardos teismo išdėstyti argumentai, keisti sutapimai pateikiant ieškinį ir kitos aplinkybės leidžia manyti, kad šia byla buvo siekiama tik politinių tikslų – neteisėtomis priemonėmis sumenkinti politiko E. Gentvilo reputaciją, o galbūt net priversti elgtis prieš savo, kaip politiko, valią.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Susisiekimo ministerijos žinioje. Dabar jau buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus, pradėjęs niekuo nepagrįstą Eugenijaus Gentvilo teisinį persekiojimą, padarė valstybinei įmonei 55 tūkst. eurų žalą. Tokią sumą sudaro abiejų pusių bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis. Sumokėti visą šią sumą, teismo sprendimu, teks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

(...) Norėčiau priminti, kad pretenziją dėl neva uostui padarytos žalos, E. Gentvilas gavo dar 2016 metų birželio mėnesį. Buvo sukeltas politinis ažiotažas, o pats A. Vaitkus tais pačiais metais siekė tapti Seimo nariu. Net ir gavęs neigiamą E. Gentvilo atsakymą, uosto vadovas iš karto nesiėmė veiksmų, siekiant prisiteisti neva E. Gentvilo padarytą žalą.

Ieškinį teismui A. Vaitkus padavė praėjus dar dvejiems metams, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, kuriose A. Vaitkus siekė Klaipėdos mero posto. Akivaizdu, kad šią istoriją dabar jau buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas A. Vaitkus visais atvejais išnaudojo tik prieš jam svarbius rinkimus, siekiant politinių tikslų save parodyti kaip principingą vadovą, o kitus menkinant ir galimai šantažuojant“, – rašoma B.Matelio kreipimesi.

Pasak B. Matelio, Beje, kaip pastebėjo teismas, uostui vadovauti pradėjęs A. Vaitkus irgi laikėsi tokios pačios nuomonės, kaip ir prieš tai buvęs vadovas E. Gentvilas. Pats A. Vaitkus siekė bylinėtis su neva nesąžiningais rangovais ir tame ginče rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau tai darė E. Gentvilas. Vadinasi, A. Vaitkus puikiai suprato, kad uostas neturėtų mokėti pinigų už esą neatliktus darbus, pats siekė ginčo teisme, o kai bylą pralaimėjo, visą kaltę dėl to pralaimėjimo bandė suversti E. Gentvilui. “Tokia veidmainystė tik patvirtina, kad A. Vaitkus, būdamas valstybinės įmonės vadovu, aktyviai kišosi į politiką, keitė savo nuomonę pagal politinių rinkimų kalendorių, neleistinai manipuliavo įvairiais faktais ir teikė ieškinius, kurie neturėjo nieko bendra su sveiku protu“, – sako B. Matelis.

Uosto sutartis su vienu iš rangovu „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių - įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs. Negana to, šios įmonės vadovas P. Jurgutis bandė įbrukti E. Gentvilui 200 tūkst. litų kyšį už tai, kad jis neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus P. Jurgučio įmonės naudai. E. Gentvilas pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl bandymo jį papirkti. Dar 2010 metų pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė P. Jurgutį dvejiems nelaisvės metams už bandymą papirkti.

“Esu įsitikinęs, kad A. Vaitkus, būdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovu, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, sukurpė savo politiniam oponentui iš esmės niekinį ieškinį, o sumokėti už šią aferą teks valstybės įmonei. Jeigu po šios istorijos jūs nesiimsite veiksmų, kad tai daugiau nebesikartotų, tai panašūs niekiniai ieškiniai gali būti teikiami ir kitiems politikams ar jų artimiems žmonėms. Partijų valstybės įmonių vadovai nesirinks, persekios visus ir visų partijų atstovus, kurie tik trukdys tokių įmonių vadovams laimėti rinkimus“, – pabrėžia B.Matelis.